Sakmių tradicija ir individualus pasakotojo repertuaras

LTStraipsnio tikslas – pasiaiškinti, kas būdinga sakmių sekėjams ir jų repertuarui, t.y., koks šių žmonių santykis su žodine bendruomenės tradicija ir socialinis jų statusas, kaip jie renkasi, ką pasakoti, ir kaip įsimena savo pasakojimus, ar patys tiki savo pasakojamais dalykais ir pan. Aptariant šiuos klausimus, pasitelkiami garsių Suomijos folkloristų, kaip antai Anna-Leena Siikala, Annikki Kaivola-Bregenhøj ir kt., tyrimai, skirti žodinių pasakojimų ir pasakotojų analizei. Taip pat remiamasi ir asmenine autorės patirtimi, sukaupta užrašinėjant sakmes Rytų ir Pietų Lietuvoje. Pabendravus su daugeliu įdomių liaudies pasakotojų, galima daryti išvadą, jog geras sakmių sekėjas pirmiausia turi labai domėtis sakmėmis ir antgamtiniais dalykais apskritai, gebėti juos įsiminti ir norėti papasakoti kitiems. Dažniausiai pasakojimo pateikimas, kalbos ir atlikimo būdai sakmių sekėjams nėra itin svarbūs dalykai, o svarbiausia yra tai, apie ką pasakojama, pasak Lindos Dégh, bei aktyvus asmeninis pasakotojo ir klausytojo dalyvavimas pasakojamo procese. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sakmės; Atlikimas; Tradicija; Individualus repertuaras; Atmintis; Įsiminimas; Liaudies pasakotojai; Legend; Performance; Tradition; Individual repertoire; Memory; Memorize; Folk storyteller.

ENA purpose of the article is to explain particularities of narrators of stories and of their repertoire, i.e. what is relation of these people with verbal tradition of community and what is their social status, how do they select stories for telling and how do they memorize these stories, do they believe in these stories etc. Researches of famous Finish folklorists such as Anna-Leena Siikala, Annikki Kaivola-Bregenhoj intended for analysis of verbal stories and narrators are involved. Also personal author’s experience gained during recording of stories in the East and the South Lithuania is used. After communication with a lot of folk narrators, the conclusion may be made that good narrator of stories firstly have to show interest in these stories and paranormal phenomena and should be capable of memorizing them and tell them for others. According to Linda Degh, mostly presentation of story, ways of language and performance are of less importance, the most important is the story itself and active participation of narrator and listener in process of story telling.