Verpimas Lietuvoje : liaudies kultūros likimas

LTViena iš semiotinių gijų, siejančių lietuvių tradicinę liaudiškąją ir dabartinu kultūrą yra kaimiškasis naminis verpimas. XX a. pradžioje Lietuvoje naminės tekstilės gamybai, taigi ir verpimui, valstiečio savarankiško ūkio struktūroje buvo skirta ypač reikšminga vieta. Knygoje verpimas nagrinėjamas kaip kultūrinė visuma, siekiant atskleisti jo daugiabriaunę sociokultūrinių reikšmių sklaidą ir dinamiką kintančioje XX a. Lietuvos visuomenėje. Verpimo kultūros pavyzdžiu norima plačiau pažvelgti į tradicinės liaudies kultūros kaitą tautinės valstybės ir tautinės visuomenės formavimosi metu, rinkos ir centralizuotai valdomos sovietinės ekonomikos sandūroje keičiantis valstiečių ūkininkavimo pobūdžiui. Šio darbo objektas yra žmogus ir jo mąstysenos bei elgesio raiška laiku apibrėžtoje socialinėje, techninėje aplinkoje, etninėje plotmėje. Verpimo kultūra, kaip ir bet kuri kita, yra vienas iš žmogaus elgesio raiškos pavidalų. Darbo uždaviniai: 1) ištirti autorės surinktą medžiagą, išskiriant verpimo kultūros ekonominius, socialinius, technologinius, simbolinius aspektus; 2) nagrinėti verpimo ekonominę reikšmę, esant skirtingiems valstiečio ūkio organizavimo modeliams ir valstietiškosios ekonomikos kryptims; 3) atlikti verpimo technikos ir darbo būdų tipologinius tyrimus, išryškinant arealinius savitumus bei tipų kaitą laike, geografinėje ir socialinėje aplinkoje; 4) nagrinėti verpimo socialines prasmes lyčių požiūriu bei žmogaus gyvenimo ciklo eigoje; 5) aptarti verpimo motyvo simbolizmą tradicinės kaimiškosios ir tautinės kultūros kontekste.Reikšminiai žodžiai: Liaudies kultūra; Moterys; Tradicija; Tradicijų kaita; Tradicinė liaudies kultūra; Verpimas; Change of traditions; Folk culture; Lithuania; Spinning; Tradition; Traditional folk culture; Women.

ENOne of the semiotic filaments connecting Lithuanian traditional folk and contemporary culture is rustic domestic spinning. In Lithuania of the early 20th c., a particularly significant place in the structure of the peasant’s independent farm was given to the domestic textile production and, therefore, to spinning. The book analyses spinning as the cultural whole seeking to reveal its multifaceted spread and dynamics of socio-cultural values in the changing society of Lithuania of the 20th c. The example of spinning culture seeks a broader look at the change of traditional folk culture in the course of formation of the nation state and the national society, under the changing nature of peasant farming at the turn of the market economy and the centrally controlled Soviet economy. The object of this paper is an individual and the expression of his/her way of thinking and behaviour in the time-defined social, technical environment, ethnic context. Spinning culture, like any other, is one of the forms of expression of human behaviour. Tasks of the paper: 1) to research material gathered by the author identifying economic, social, technological, symbolic aspects of spinning culture; 2) to analyse the economic significance of spinning under different models of peasant farming organization and directions of peasant economy; 3) to perform typological research of spinning technique and ways of work highlighting areal peculiarities and change of types over time, in geographical and social environment; 4) to analyse social meanings of spinning in terms of genders and in the course of human life cycle; 5) to discuss the symbolism of spinning motif in the context of traditional rustic and national culture.