Wan light of Lithuania in Bucharest : the sources of a non-declared divorce (1918- 1926)

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos ir Rumunijos santykių raida tarpukariu. 1918–1926 m. Rumunija ir Lietuva neturėjo bendrų strateginių interesų ar bendros regioninės politikos. Nors Rumunija primygtinai prašė Lenkijos apsvarstyti politiką Baltijos regiono atžvilgiu, galiausiai Rumunijos ir Lenkijos antisovietinis aljansas tapo viena iš svarbiausių vadinamųjų „sanitarinio kordono“ geopolitikos dalių. Ji apėmė Baltijos ir Juodosios jūrų regionų šalis, bet ne Lietuvą. Rumunija ir Lietuva nepalaikė ryšių ir neišreiškė pripažinimo, bent jau iki 1924 m. rugpjūčio. Tokius santykius lėmė regioninė politika, bet jie neatitiko bendrų interesų. 1926 m. gruodžio mėnesio perversmas Kaune sulaukė menko politikos ir žiniasklaidos susidomėjimo Bukarešte. Tie rumunai, kurie atkreipė dėmesį į naują Antano Smetonos tautinį režimą, dažniausiai jį smerkė. Tik ketvirto dešimtmečio antroje pusėje tarp Bukarešto ir Kauno atsirado naujų dvišalių santykių galimybė. Tam įtakos turėjo užsienio reikalų ministro Nicolae Titulescu sprendimas 1934 m. įsteigti Rumunijos pasiuntinybę Lietuvai. Straipsnyje daroma išvada, kad Rumunijos valdžia Baltijos regioną laikė politiškai marginaliu ir nereikšmingu, todėl neturėjo savarankiškos užsienio politikos strategijos ir priemonių šio regiono atžvilgiu. Tik ketvirto dešimtmečio pabaigoje, kai dėl hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos veiksmų pasidarė akivaizdu, kad Rumunija ir Lietuva priklauso tai pačiai geopolitinei erdvei, pamažu pradėta bendradarbiauti ir teikti abipusę paramą.Reikšminiai žodžiai: Diplomatiniai santykiai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Rumunija; Vidurio-Rytų Europa; Central- Eastern Europe; Diplomatic relations; Lithuania; Lithuania, Romania, diplomatic services; Romania.

ENBetween the Acts of Union and, respectively, of Independence of 1918 and 1926Romania and Lithuania shared no strategic interests or common regional politics. Although the Bucharest diplomacy insistently asked Warsaw to debate over its Baltic policy, at the end the Romanian-Polish anti-Soviet alliance became one of the most important pieces of so-called "cordon sanitaire" geopolitics, which included Baltic and Black Seas regions countries, but no Lithuania. Both states became locked in cold relations with no contacts and no recognition (until August1924), which was due to regional politics, but contrary to common interests. The diplomatic relations, officially opened in August 1924, lacked any practical political consequences. The Kaunas coup d'état of December 1926 had little political and media impacts in Bucharest and, in the rarely definitions of Antanas Smetona new nationalist regime, most of Romanians condemned it (contrary with their attitude towards the coup d'état of Warsaw in May 1926). It was only in the last half of the '30s that between Bucharest and Kaunas new avenues in bilateral relations had opened the impact of the fortunate decision of foreign minister Nicolae Titulescu in 1934 to create a Romanian Legation to cover Lithuania. [text from author]