Atlaidai Žemaičių Kalvarijoje ir Šiluvoje : jų pobūdis bei reikšmė sovietmečiu

LTTradiciniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje Ir Šiluvoje sovietmečių įgijo papildomų reiškinių niuansų. Sovietų rėžimui valdant Bažnyčios veiklą, jie liko viena iš nedaugelio liaudies religingumo išraiškų. Jie taip pat teikė sovietų rėžimo sąlygomis retai pasitaikančią progą atskleisti tikėjimo platesniems gyventojų sluoksniams, sudarė galimybę glaudesnei dvasininkų tarpusavio komunikacijai. Valdžios pastangos apriboti maldininkų antplūdį į Žemaičių Kalvariją ir Šiluvą buvo nelabai efektyvios. Po tam tikro atoslūgio 7 –ajame dešimtmetyje vėliau jų lankomumas pasiekė iki tol nebuvusį lygį. Nors 8 –ajame ir 9 –ajame dešimtmetyje dalyvavimas atlaiduose buvo įgijo ryškesnį pilietinio paklusnumo atspalvį, svarbiausia dalyvių motyvacija liko religija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atlaidai; Žemaičių Kalvarija; Šiluva; Sovietmetis; Bažnyčia; Vilniaus Kalvarijos; Puišinis, B.; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Maskvos direktyva; Soviet regime.

ENIn the soviet times traditional church festivals in Žemaičių Kalvarija and Šiluva acquired nuances of additional phenomena. When the soviet regime controlled the activities of the Church they remained one of the few sources of people’s religiosity. They also provided a rare opportunity under the conditions of the soviet regime to reveal possibilities of faith to wider strata of the inhabitants, raised the possibility for closer communication between the clergy. The authority’s attempts to restrict a flow of pilgrims to Žemaičių Kalvarija and Šiluva were not effective enough. After a certain reflux in the seventh decade participation in church festivals acquired a more pronounced shade of obedience, religion remained the most important motivation of the participants.