LTPirmieji kontaktai tarp Lietuvos ir Rumunijos atstovų atsirado po Pirmojo pasaulinio karo, kai Lietuva ieškojo būdų apsaugoti savo gyventojus, kurie tapo pabėgėliais Rusijoje. Kadangi Rusija pasuko bolševizmo keliu, Lietuvos piliečiai iš Pietų Ukrainos ir Krymo buvo evakuoti per Rumunijos teritoriją 1919 m. gruodį Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su tuometine Čekoslovakija ir tuo pat metu buvo stengtasi užmegzti glaudesnius ryšius su Rumunija. Rumunija, būdama „Mažosios Antantės“, kurią sudarė Rumunija, Čekoslovakija ir Jugoslavija, nare bei Lenkijos sąjungininke, kėlė Lietuvos vyriausybės susidomėjimą. Rumunija pripažino nepriklausomą Lietuvą de jure 1924 m. rugpjūčio 21 d., Dovas Zaunius buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu Bukarešte. Vis dėlto per visą tolimesnį dešimtmetį tarp Lietuvos ir Rumunijos nebuvo praktiškai jokių politinių ar diplomatinių santykių. Tik vėliau tarptautinėje arenoje augant Vokietijos, Sovietų Sąjungos ir „Mažosios Antantės“ įtakai, 1935 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos vyriausybė paskyrė Edvardą Turauską pasiuntiniu Rumunijai, kuris rezidavo Prahoje, o Rumunija dar tais pačiais metais akreditavo Konstantiną Valimarescu (Constantin Valimarescu) pasiuntiniu Lietuvai, reziduojančiu Rygoje. Visgi dvišalis dialogas liko gana fragmentiškas. Kai 1940 m. liepos 21 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, E. Turauskas apsilankė Rumunijos diplomatinėje atstovybėje, įsikūrusioje Berne, ir pateikė protesto notą dėl okupacinių Sovietų Sąjungos veiksmų. Visgi tenka pripažinti, jog tuomet Rumunija nepripažino nei Lietuvos okupacijos, nei aneksijos.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Baltijos entantė; Bendradarbiavimas; Diplomatiniai santykiai; Kaunas; Mažoji entantė; Ruminija; Rumunija; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Vokietija (Germany); Baltic Entente; Cooperation; Diplomatic relations; Germany; Kaunas; Lithuania; Little Entente; Romania; Romania diplomatic relations; Soviet Union; World War II; World War Two.
ENThe first contacts between Lithuanian and Romanian representatives started after the World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania drew the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania existed. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited ConstantinValimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga. The dialogue between the two parties remained, however, occasional. When on July 21, 1940 Lithuania was occupied by Soviet Union, Turauskas visited the Romanian Legation in Bern and presented a note of protest in this respect. Romania did not acknowledge Lithuanian occupation and annexation. [text from author]