Kokybinių ir kiekybinių metodų derinimas mokyklinės vadybos diagnostikoje : hipotezė ir pirmieji rezultatai

LTStraipsnyje bandoma parodyti, jog apriorinis (empiriškai nepatikrintas) vakarietiškų švietimo vadybos teorijų taikymas Lietuvos sąlygomis iš dalies yra metodologiškai rizikingas. Visų pirma todėl, kad nėra užtikrintas tokių teorijų ekologinis validumas specifinėms Lietuvos kultūros sąlygoms. Autoriai iš principo neneigia potencialaus Vakaruose sukurtų švietimo vadybos konceptų universalumo, tačiau siūlo alternatyvią pažinimo strategiją. Straipsnyje propaguojama idėja, jog pirminė tyrimo kintamųjų ir probleminių įtampų tinklainė turėtų būti randama iteratyviai „lauko tyrimo“ metu, panaudojant negriežtos struktūros metodus, kitaip tariant, – vadinamuosius kokybinius instrumentus. Kaip stimulinė medžiaga apklausos instrumente pasirinkta vadybinių klaidų, galimai padarytų įvairiose vadybinio darbo srityse, refleksija. Keliama hipotezė apie tai, kad kokybiniu būdu gauti duomenys vėliau turėtų būti transformuojami į kiekybinius duomenis, randami kintamųjų reitingo ir struktūros dėsningumai. Pastarieji jau gali būti prasmingai gretinami su vakarietiškomis teorijomis, gali būti formuluojamos ekologiškai validžios hipotezės ir konceptai. Straipsnyje pristatomas konkretus minėto mokslinio sumanymo žingsnis – mokyklų vadovų atsakymų į atviros anketos klausimus turinio analizė. Nagrinėjami metodiniai kategorijų sudarymo ir objektyvizavimo klausimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diagnostika; Kiekybiniai ir kokybiniai metodai; Kiekybiniai metodai; Kokybiniai metodai; Mokyklos vadyba; Diagnostcs; Diagnostic; Qualitative methods; Qualitative, quantitative methods; Quantitative methods; School managment.

ENAn attempt has been made in this article to show that a priori (empirically not verified) application of management theories of Western education to the existing conditions in Lithuania is venturesome methodologically, to some extent. First, ecological validity of such theories in specific cultural conditions in Lithuania is not guaranteed. In principle, the authors do not negate the universality of the established potential concept of educational management in the west, however, they suggest the alternative of cognitive strategy. Then the authors are trying to popularise an idea that primary modulation grid of variable and problematic strain should be observed during reiterate "field experiment" without employing strict methods, i.e. – the so-called quality instruments. In the interrogation instrument the reflection of management errors which might have been made in various fields of management has been chosen as a stimulus. The hypothesis is furthered that data received with the help of quality methods should be quantified at a later stage, also variable rating and regularities of already structure should be found. The latter could be compared to the Western theories significantly and new ecological valid hypotheses, and concepts could be formulated. The article presents the concrete step of the above mentioned scientific project – content-analysis of the school headmasters answers to the open questionnaire. The formation of methodic categories as well as questions of objectivisation are also analysed. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Edukologija / Education