LTPastarąjį dešimtmetį posovietinės transformacijos tyrimuose dažnai keliamas naujųjų demokratijų kokybės klausimas, tačiau daug rečiau diskutuojama apie infrastruktūrinį šių valstybių pajėgumą. Šios studijos tikslas – pasitelkus lyginamąją analizę, suprasti, kaip posovietinėje erdvėje kūrėsi (atsikūrė) valstybės, ar galima jas laikyti stipriomis. Studijoje konstruojamas valstybės pajėgumų vertinimo modelis, kuriame numatyti svarbiausi skirtingas valstybių kūrimo(si) trajektorijas sąlygojantys veiksniai. Laikomasi dviejų prielaidų: pirma, valstybės stiprumo sąvoka nėra vienadimensė, ji apima ir valstybės institucijų kokybę; antra, valstybės pajėgumą įkūnija trys elementai – pajėgumas priimti sprendimus, pajėgumas juos įgyvendinti (valstybės efektyvumo matas) bei kontrolės ir atskaitomybės santykių pobūdis (apsaugos nuo prasto valdymo matas). Keturios valstybės – Ukraina, Lietuva, Baltarusija ir Rusija – tyrimui pasirinktos pagal panašiausių sistemų logiką. Atskleidžiant valstybės kūrimo(si) procesus posovietinėje erdvėje, dėmesio centre atsiduria fiskalinės sistemos – mokesčių sistemos, biudžeto lėšų paskirstymo, fiskalinės atskaitomybės – formavimo(si) procesai ir pobūdis. Analizuojama eilė veiksnių, teigiamai ar neigiamai paveikusių valstybių kūrimą(si) regione. Tyrimas parodė, kad valstybės kūrimo(si) trajektorijų skirtumus posovietinėje erdvėje labiausiai lėmė tai, koks buvo kiekvienos šalies institucinės erozijos lygis Sovietų Sąjungos žlugimo momentu, kaip ir kada nepriklausomybės laikotarpio pradžioje kiekvienai pavyko įtvirtinti naują politinį režimą.Reikšminiai žodžiai: Komparatyvistika; Posovietinės valstybės kurimas; Institucijų kaitos dinamika; Posovietinė erdvė; Dynamic of institutions change: Post-soviet state-building; Comparativism; Post-soviet area.
ENThe last decade’s research of the post-Soviet transformation often focuses on the issue of the quality of new democracies. Still, it rarely discusses the infrastructural potential of these states. The aim of this study is, through a comparative analysis, to perceive the way states were established (recovered) in the post-Soviet area and whether they can be considered as strong states. The study constructs an assessment model of a state’s potential, which provides for key factors influencing the formation paths of different states. The study is based on two assumptions. First, the concept of strength of a state is not unidimensional – it covers the quality of state institutions. Second, the potential of a state is based on three elements – decision making capacity, decision implementation capacity (state efficiency indicator) and control, and the nature of reporting relations (protection from poor management indicator). Four states – Ukraine, Lithuania, Belarus and Russia, have been selected for the research since their systems are very similar. When revealing the processes of state-building in the post-Soviet area, fiscal systems, i.e. formation processes and nature of tax systems, budget appropriation and fiscal liability have attracted the key attention. A number of factors with positive or negative effect on the state building in the region have been analysed. The research has shown that the differences in state-building paths in the post-Soviet area were primarily caused by each state’s level of institutional erosion at the moment the Soviet Union collapsed, and how and when each state managed to anchor its new political regime at the outset of its independence.