LTStraipsnyje analizuojami XX amžiaus lietuvių poetiniai tekstai, kuriuose „užrašoma“ Kauno miesto erdvė. Analizė pradedama nuo Edmundo Steponaičio ir baigiama šių dienų poetu Kęstučiu Navaku: apžvelgiama keliolikos autorių kūryba, siekiama atpažinti bendriausias tendencijas, įvardinti dominuojančias semantines ašis. Kauno „užrašymas“ labai skirtingas: aptariant topografinę poetologiją, galima kalbėti apie kolektyvinę atmintį, kultūrinės atminties ir maršties paradigmas, atrastas sakralines erdves, kančios patirtį ir pastangas atkurti prarastą atmintį. Pirmuosius vietos užrašymus inspiruoja kolektyvinė atmintis apie miestą prie didelių vandenų: Kaunas pamatomas pirmiausia kaip miestas prie Nemuno. Kauno suvokimas tampa gerokai komplikuotesnis tarpukariu. Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais persipina net kelios semantinės dominantės: istorinio-kultūrinio miesto kontūrai, daugiakultūrė patirtis ir ženkliškumo netekimas. Kaunas į poetinę savimonę sugrįžta II Pasaulinio karo metais: ilgimasi sakralios erdvės, topografinėje vaizduotėje svarbią vietą užima bažnyčios. Po II Pasaulinio karo skaudžios vaikystės Kaune atmintį papildo prisiminto Kauno paradigma: tai pats spalvingiausias, įvairiausias kada nors pamatytas Kaunas, kuris poetų vaizduotėje gimsta iš Kauno tuštumos pajautos. Akivaizdu, kad Kauną kiekvieno istorinio tarpsnio kūrėjai suvokia vis kitaip, suteikia jam visiškai skirtingas prasmes, vis kitaip jį „perrašo“, vis dėlto bendra viena: visus šiuos semantinius laukus jungia vienaip ar kitaip patiriamo, išgyvenamo, jaučiamo, įsivaizduojamo miesto atminties tema.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Kaunas; Kauno vietos; Poezija; Tapatybė; Topografija; Identity; Kaunas; Kaunas places; Memory; Poetry; Topography.
ENThe article analyses the poetic texts about Kaunas, which creates memory of the town by Nemunas and Neris. In Lithuanian poetry, the topography of Kaunas was intensively reflected from the beginning of the 20th century till now. The analysis of those very different texts, written in pre-interwar, interwar and post-interwar period, outlines the diversity of Kaunas’ memory. One of the impulses for the poetic texts was geographical position of the town, and other impulses were cultural and historical material. Although the poetry about Kaunas was created by people, who were born in different places of Lithuania, the town, where many poets lived for a long or a short time, formed a part of their topographical identity and imagination. [text from author]