Przesiedlenie staroobrzędowców z Suwalszczyzny na Litwę w 1941 r.

LTStraipsnyje analizuojamas rusų sentikių gyventojų perkėlimas iš Lenkijos Suvalkų regiono į Lietuvos SSR pagal SSRS ir Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. sutartį. Darbas grindžiamas archyvų dokumentais ir sentikių atsiminimais, remiamasi Arūnės Arbušauskaitės tyrimu. Aptariami su prievartiniu ir laisvanorišku gyventojų perkėlimu susiję terminai („perkėlimas“, „repatriacija“ ir kt.). Nors pagal minėtą sutartį gyventojų perkėlimas turėjo būti laisvanoriškas, faktiškai vyko deportacija ir savanoriška-priverstinė migracija. Straipsnyje aptariamos SSRS-Vokietijos derybos dėl vadinamojo „apsikeitimo gyventojais“ ir 1941 m. sausio 10 d. sutarties detalės, specialių perkėlimą vykdžiusių komisijų veikla, gyventojų registravimas ir taikytos prievartos formos, perkėlimo eiga, į Lietuvą atvežtų gyventojų apgyvendinimas ir tolesnis likimas. Iš Suvalkų ir Klaipėdos sričių į Lietuvos SSR iš viso buvo perkelti 20 889 asmenys, iš jų 43 proc. rusai, 57 proc. lietuviai, 0,3 proc. – baltarusiai. Visi sentikiai atvyko iš Suvalkų regiono. Daugelis sentikių kaimų, kurie jame gyvavo nuo XVII a., liko tušti, išnyko jų gyvenimo ir ūkininkavimo būdas, nukentėjo Sentikių Bažnyčia, netekusi cerkvių, senų rankraštinių ir iki 1654 m. spausdintų knygų. Iš 8 Suvalkų ir Augustavo regione buvusių sentikių bendruomenių išliko dvi. Pateikiama duomenų apie buvusių Lenkijos piliečių sentikių gyvenimą Lietuvoje nacių ir sovietų okupacijos metais.Reikšminiai žodžiai: Gyventojų migracija; Nacių politika Lenkijoje; Perkėlimas; Sentikiai; Duisplacement; Lithuania; Nazi politicy in Poland; Old Believers; The migration.

ENThe article analyses the displacement of Russian Old Believers from the Suwałki Region of Poland to the Lithuanian SSR under the Treaty of 10 January 1941 between the USSR and Germany. The work is based on archive documents and Old Believers’ recollections as well as on Arūnė Arbušauskaitė’s research. The terms related to forced and voluntary transition of residents (“displacement”, “repatriation”, etc.) are discussed. Although the above treaty provided for voluntary displacement of residents, this was actually a process of deportation and voluntary-forced migration. The article discusses the negotiations between the USSR and Germany over the so-called “exchange in residents” and details of the Treaty of 10 January 1941, the activities of special commissions implementing the displacement, the registration of residents and the forms of violence applied, the process of displacement, and the accommodation and further fate of the residents brought to Lithuania. 20 889 persons were displaced from the regions of Suwałki and Klaipėda to the Lithuanian SSR. These included 43% Russians, 57% Lithuanians and 0.3% Belarusians. All the Old Believers arrived from the Suwałki region. The majority of villages of Old Believers, inhabited by the latter since the 17th c., remained empty. The Old Believers’ Church suffered a lot. It lost its churches, old manuscripts and books published before 1654. Only two Old Believers’ communities out of the eight once existing in the Suwałki and Augustów regions survived. Data on the lives of the former Polish Old Believers in the Nazi and Soviet Lithuania are presented.