Regioninės savimonės (re)prezentacijos: kraštovaizdis, vieta ir tapatumas XXI a. pradžios Kauno literatūriniuose ir fotonaratyvuose

LTStraipsniu gvildenami regioninės savivokos klausimai, kartu atskleidžiant reikšmingas vietos, kraštovaizdžio ir tapatumo sąveikas XXI a. pradžios Kauno literatūriniuose ir fotonaratyvuose. Teigiama, jog kraštovaizdis ir vieta – tai giliaprasmės sąvokos. Meninių reprezentacijų dėka kraštovaizdžiai atveria ne tik regionines, bet ir nacionalines – egzistencines – reikšmes. Šiandieninių Kauno literatūrinių bei fotonaratyvų analizė atskleidžia kintančias regioninės savivokos formas. Žvelgiant į K. Navako ir G. Česonio bendrą darbą „Sutiktas Kaunas“ tampa aišku, jog ne natūralus kraštovaizdis ar gamtos vietos, bet miestas, urbanistinis kraštovaizdis tampa prarastojo krikščioniškojo rojaus sinonimais. Naujausi vietos rašytojų (E. Janušaičio, M. Lideikio, P. Venclovos) literatūriniai naratyvai išreiškia pakitusius, nutrūkusius santykius su gyvenamąja vieta. Pabrėžtinai reflektuojamos grėsmingos, gąsdinančios vietos tampa nuoroda, jog ir šiandieniniuose regioniniuose tapatumuose, ir Kauno regioninėje savimonėje yra „kažkas ne taip“. Visa Lietuva pradedama įsivaizduoti kaip tam tikras regionas, apie kurį kalbama pastoraliniais, postkolonialistiniais uždarumo, savigynos, skirtingumo, atsiskyrimo terminais. Blaškymasis tarp tradicinės kultūros suformuotų savivokos formų, kartu suvokiant būtinybę iš jų vaduotis, lemia, jog tiek Kaunas, tiek ir Lietuva naujausiuose fotoalbumuose tampa įmitinta, pasakiška, beveik nerealia vieta.Reikšminiai žodžiai: Kauno naratyvas; Kraštovaizdis; Regioninė savimonė; Reprezentacija; Vietos ir tapatumo santykis; Interaction between place and identity; Kaunas narrative; Landscape; Regional self-consciousness; Representation.

ENThe article aims to explore the region and regional self-consciousness while revealing the significant interactions between place, landscape and identity at the beginning of the 21st century. The analysis of Kaunas’ literary and photo narratives shows that landscape and place are complex concepts of our culture. Different landscapes and specific places express deep regional meanings, national as well. Contemporary Kaunas literary and photo narratives reveal the changing forms of regional identity. Place-making is a way of constructing the past, venerable means of doing human history, it is also a way of constructing social traditions and, in the process, personal and social identities. This article reveals, that we are, in a sense, the place-worlds we imagine. [text from author]