LTSvarbiausias šios knygos tikslas – atkurti vientisą diplomatinio atstovavimo Švedijoje istoriją, kuri papildytų Lietuvos diplomatinės tarnybos istoriją. Knygoje pasakojama, kaip atsirado pirmieji lietuviai Stokholme ir kaip jie sugebėjo taip greitai užmegzti ryšius su švedų politikais, visuomenės ir kultūros veikėjais, atskleidžiama, kodėl Švedija, viena iš pirmųjų užsienio valstybių, pripažinusi Lietuvą de facto, delsė pripažinti ją kaip nepriklausomą valstybę. Šiame darbe norėta išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką darė bendrieji Lietuvos užsienio politikos tikslai jos diplomatijos skandinaviškajai krypčiai. Taip pat bandoma atskleisti priežastis, kurios lėmė diplomatinių santykių aktyvumą ar atšalimą skirtingais laikotarpiais. Knygoje išryškinamas draugijų ir įvairių visuomeninių organizacijų vaidmuo stiprinant dvišalius santykius ir plėtojant kultūrinius bei intelektinius mainus. Remiantis valstybių veiklos dokumentais, esančiais Švedijos ir Lietuvos valstybiniuose archyvuose, aiškinamasi, ar diplomatinis bendradarbiavimas buvo pagrįstas abipusiu suinteresuotumu, kaip Lietuvos tikslus vertino švedų diplomatai ir ko pasimokyta iš Švedijos bei kitų Skandinavijos valstybių. Knygoje parodoma, kokios asmenybės buvo skiriamos diplomatiniais atstovais, kaip buvo sprendžiami ambasados organizaciniais klausimai. Leidinyje daug dėmesio skiriama 1940–1990 m. laikotarpiui, nors oficialaus Lietuvos diplomatinio atstovavimo Švedijoje jau nebuvo. Parodoma, kokią visuomeninę veiklą vykdė buvę diplomatai ir Lietuvių bendruomenės atstovai Švedijoje.Reikšminiai žodžiai: Švedija (Sweden); Diplomatija; Atstovybė; Baltijos jūra; Regionas; Neutralumo politika; Baltijos Antantė; Ekonominiai ryšiai; Kultūriniai ryšiai; Sweden; Lithuania; Diplomacy; Embassy; The Baltic Sea; Region; Policy of neutrality; The Baltic Entente; Economic relations; Cultural relations.
ENThe main aim of this book is to recover the entire history of Lithuanian diplomatic representation in Sweden, which would complement the history of the Lithuanian diplomatic service. The book reveals the occurrence of first Lithuanians in Stockholm and the way they managed to rapidly establish contacts with Swedish politics, public and cultural figures. It also reveals why Sweden, one of the first states to recognise Lithuania de facto, hesitated in recognising it as an independent state. This work seeks to find out what impact common aims of the Lithuanian foreign politics had on its Scandinavian diplomatic direction. The author also tries to reveal the reasons, which determined the activeness of diplomatic relations and their estrangement in different periods. The book highlights the role of societies and various public organisations when enhancing the bilateral relations and developing cultural and intellectual exchanges. Based on operational documents of the states, which are kept in Swedish and Lithuanian state archives, the author analyses whether diplomatic cooperation was based on mutual interests, how Swedish diplomats evaluated Lithuania’s aims, and which lessons Lithuania learned from Sweden and other Scandinavian states. The book also shows which personalities were appointed diplomatic representatives, and how organisational issues of the embassy were solved. The publication pays a great deal of attention to the period from 1940 to 1990, although there was no any official Lithuanian representation in Sweden at that period. The author also shows public activities performed by diplomats and representatives of the Lithuanian community in Sweden.