LTStraipsnyje analizuojami dviejų XX a. filosofų Martino Heideggerio ir Alphonso Lingio atlikti patirties artikuliacijos momentai, bandant išryškinti šio proceso esminius momentus ir svarbiausias prielaidas. Abu autoriai yra sietini su fenomenologiniu sąjūdžiu ir šio suformuotu filosofinės minties plėtojimo galimybių lauku. Siekiant tikslinti šį visuotinai priimtiną teiginį, atsižvelgiant į tradicinių fenomenologijoje nagrinėjamų problemų ratą, Lingio ir Heideggerio mąstymo sistemos analizuojamos dviem lygiais: kaip jos susiję su fenomenologiniu požiūriu ir kaip dera tarpusavyje. Siekiama atskleisti, kokiai filosofijos tradicijai ir krypčiai galima būtų juos priskirti. Apmąstomi dalykai yra telkiami aplink patirties artikuliavimo pastangą, kuri laikytina pagrindiniu abiejų filosofų kūrybinės veiklos siekiu, nuolat atnaujinančiu jų mąstymą, ir kuri gali būti įvardyta iš graikų filosofijos paveldėta pamatine μετα ir φυσις įtampa. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologija; Heideggeris; Kalba; Lingis; Pasaulis; Patirtis; Experience; Heidegger; Language; Lingis; Phenomenology; World.
ENThe article analyzes the articulated moments of experience in two philosophers of the XX-th century, Martin Heidegger and Alphonso Lingis. It attempts to highlight the main moments of this process and the basic assumptions. Both authors are related to the phenomenological movement and its potential field of development. To validate this widely accepted proposition – considering the traditional range of problems in question in phenomenology – the thought systems of Lingis and Heidegger are analyzed on two levels: first, how they correlate with the phenomenological view, and secondly, how they fit together. This article proposes to uncover what tradition and course of philosophy could be attributed to them. It focuses upon the creative efforts of both philosophers to articulate experience. Such efforts may be named – inherited from the Greek philosophy – the basic strain of μετα and φυσις. The article directs special attention to Alphonso Lingis’s philosophy in order to view the reception of his ideas in Lithuania’s philosophical discourse. [From the publication]