Šeima tarp bendrijos ir individo
LTStraipsnyje nagrinėjama šeima kaip individo brendimo aplinka ir kaip visuomenės raidos veiksnys. Iškeliama didžioji tezė: šeima – socialinio atsinaujinimo šaltinis, maitinamas individo egzistencinėmis nuostatomis. Mažosios tezės: šeimoje perduodama kultūros tradicija patiria negrįžtamus pokyčius; šeima yra individo egzistencinės žiūros formavimosi vieta; šeimos laikiškumas apima tiek jos istoriškumą, tiek laikinę egzistenciją joje; šeimos politika atspindi santykį tarp valstybės viešos ir šeimos privačios erdvės; šeima yra kultūros naratyvo aplinka, kuri ardoma individo egzistenciniu pasakojimu. Šeima traktuojama tiek kaip bendrijos modelis, tiek kaip antibendrija, teikianti individualius kūrybinius postūmius visuomenės raidai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Individas; Naratyvas; Vaizdinė kultūra; Visuomenė; Šeima; Family; Individual; Narration; Society; Visual environment.
ENThe article deals with family as the environment for the development of individual and social maturity. The major thesis is: the family is the source of social renewing while it has been nourished by the individual's existential aspirations. The minor theses are: when the cultural tradition is transferred to the family, it acquires irreversible changes; family is the place for the forming of the individual's existential viewing; the temporality of family covers both its historicity and temporal existence; family policy mirrors the relationship between the public state space and the private family space; the family's environment of cultural narration can be destroyed by individual existential narration. So, the family is treated both as a community's model and as an anti-community. It provides the individual creative impulses for social development. [From the publication]
- Lietuvių šeima ir papročiai / Angelė Vyšniauskaitė, Petras Kalnius, Rasa Paukštytė-Šaknienė. Vilnius : Mintis, 2008. 557 p.
- Tikrovė ir kūryba : kultūros fenomenologijos metmenys / Tomas Kačerauskas. Vilnius : Technika, 2008. 354 p.
