Latvijos lietuviai ir jų kultūra
LTStraipsnio objektas – Latvijos lietuviai ir jų kultūra. Publikacijoje aptariamas Latvijos lietuvių kalbos plotas, lietuvių kalbos salos Latvijoje, jų sąsajos su tam tikromis lietuvių kalbos tarmėmis. Atskirai abėcėline tvarka aprašomi didesni ir mažesni Latvijos miesteliai, kuriuose gyvena lietuviai – Aknysta, Alūksta, Aucė, Bauskė, Brunava, Ciskodas, Červonka, Daugpilis, Duobelė, Egalinė ir kiti. Supažindinama su šių miestelių svarbesniais istorijos faktais, pristatomi kai kurie gyventojų kiekio kaitos statistiniai duomenys. Apibendrinant temą, kalbama apie tai, kad daugiausia lietuvių į Latvijos miestus ir įvairias vietoves kėlėsi 1880-1914 m. Nuo 1925 m. pusė Latvijos lietuvių buvo gimę Lietuvoje ir nelaikyti Latvijos piliečiais, o daugelio kitų buvo atsikėlę tėvai. Lietuvių Latvijoje buvo smarkiai pagausėję prieš Pirmą pasaulinį karą (1914 m. jų ten gyveno 94.000), o nuo 1970 metų smarkiai mažėja (1994 m. duomenimis ten gyveno tik 33.200). Nuo XX a. pradžios lietuvių kalbą Latvijoje palaikė susikūrusios lietuvių organizacijos, mokyklos. Nepaisant to, dėl bažnyčios, mokyklos, svetimos valstybės įtakos daugelis Latvijos pakraščio lietuvių sparčiai nutautėdavo. Caro laikais Latvijos lietuviai buvo rusinami, 1930-1940 metais – latvinami. Dabar Latvijos lietuvių draugijos vėl steigia lietuvių mokyklas, ansamblius, skaityklas, laikraščius. Lietuvių gimtoji kalba dabar vartojama ne tik lietuvių tarpusavio bendravimui, bet ir Rygos, Liepojos, Jelgavos ir kitose bažnyčiose. Lietuviškos mokyklos veikia Rygoje, Jūrmaloje, Liepojoje ir kitur.Reikšminiai žodžiai: Latvija (Latvia); Latvijos lietuviai; Latvijos lietuviai, lietuvių diaspora, asimiliacija; Lietuviai; Regioninė kultūra; Tautinis identitetas; Tautinės mažumos; Assimilation; Latvia; Latvian Lithuanians; Lithuanians; Lithuanians of Latvia; National identity; National minorities; Regional culture.
ENIn 1921 during the establishment of the border between the two countries the regions of Alūkšta, Aknysta, Skyronys, Ukrai and other five regions (290 sq km) that belonged to Kaunas province were traded for Palanga town, the seaside stretch and three other districts (182 sq km). Latgala also became a Latvian region. Last century 26000 to 40000 Lithuanians lived in Latvia. Most of them are old residents (they consider themselves as Latvians). All others came to live there from Lithuania or could not return to Lithuania (exiles). Since the 10th century the farthest to the north Lithuanians have come to live in Latgala. Most probably they bordered on the area of the ethnic Lithuanian language between Druja and Breslauja. Since 1970 the number of Lithuanians in Latvia has decreased. [text from author]
