Vyresnio amžiaus žmonių apsisprendimo gyventi ilgalaikės globos namuose patirtys
LTSocialinės globos paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms yra viena šiuolaikinės socialinių paslaugų sistemos sudėtinių dalių, kuri visuotinio Europos gyventojų senėjimo kontekste tampa vis labiau reikalinga ir svarbi. Kaip vyresnio amžiaus žmonės nusprendžia apsigyventi ilgalaikės globos namuose? Kokie veiksniai tai lemia ir kas padeda jiems priimti šį sprendimą? Remiantis socialinio konstravimo perspektyva ir pristatant kokybinio tyrimo empirinių rezultatų analizę, straipsnyje bandoma atsakyti į šiuos klausimus. Remiamasi prielaida, kad pagyvenusių žmonių apsisprendimas gyventi ilgalaikės globos namuose yra socialiai nulemtas, tyrėjos kėlė klausimą, kaip vyresnio amžiaus žmonės nusprendžia gyventi ilgalaikės globos namuose? Tyrimo objektas: pagyvenusių žmonių apsisprendimas gyventi ilgalaikės globos namuose. Tyrimo rezultatų analizė remiasi subjektyvistine interpretuojamąja epistemologija. Interviu su septyniais vyresnio amžiaus tyrimo dalyviais išrašų tekstas sudarė tyrimo duomenis. Gauti duomenys buvo analizuojami pagal grindžiamosios teorijos duomenų analizės metodą. Tyrėjų interpretacijos analizuojant duomenis leido skirti tris pagrindines temas, atskleidžiančias autonominį, bendradarbiaujantį ir deleguojantį vyresnio amžiaus žmonių apsisprendimą ir jį lėmusius veiksnius. Tyrimas atskleidė biopsichosocialinių veiksnių sąveiką. Tarp jų dominavo socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lemiantys vyresnio amžiaus žmonių sprendimą apsigyventi ilgalaikės globos namuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sprendimo socialinis konstravimas; Vyresnio amžiaus žmonių apsisprendimas gyventi ilgalaikės globos namuose; Decision making of older adults to move into long-term care home; Social construction of decision; Social construction of decision making.
ENThe objective of the study was to reveal the experience of decision making by older adults to live in longterm care home. The research question under this research was, how older adults construct their own decision making to live in long-term care home? The object of this research is decision making of older adults to live in long-term care home. This research follows a theoretical concept of social constructionism. It also presumes that decision making of older adults to live in long-term care home is socially constructed. Qualitative research method has been selected for the analysis. Text from transcribed interview with research participants made data for the analysis. Theme analysis was used for the analysis of research results. The analysis of themes reveled that decision making is socially constructed in interaction of older adult and their relatives or professionals in particular Lithuanian context. Frailty was considered as important but not determined factor, while economical situation, poor social network and inability of formal caregivers to take care about older adults dominated as determinants in decision making process. Decision making process was influenced by dominancy of negative stereotypes about old age and long term care for the older adults in Lithuania. The feelings of fear, needless were disclosed implicitly. Paternalistic relation between social worker and older adults was discussed with carefulness. The involvement and participation of relatives in decision making process was considered as important condition to continue relations between older adults and their relatives. [From the publication]
- Ergoterapeuto paslaugų prieinamumas senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems lietuvos ir užsienio šalių globos namuose / Aistė Pranskaitytė-Bielevičienė, Milda Gintilienė, Daiva Baltaduonienė, Domantas Dubauskas. Sveikatos mokslai 2022, t. 32, Nr. 7, p. 170-174.
- Ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų globa Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai / Irmina Matonytė, Rūta Kazlauskaitė, Virginija Poškutė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2019, Nr. 18, p. 74-95.
- Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys / sudarytoja Vlada Stankūnienė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2004. 146 p.
- Medicininio ir socialinio negalės modelių požymiai socialinių darbuotojų veikloje / Ramunė Makštutytė, Rasa Naujanienė. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 2 (19), p. 67-78.
- Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį / Jolita Junevičienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 7-20.
- "Niekada negalvojau, kad čia gyvensiu": vyresnio amžiaus asmenų persikėlimo į globos įstaigą kontekstas / Jūratė Charenkova. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, Nr. 27, p. 8-21.
- Parama neformaliems pagyvenusių asmenų globėjams socialinės politikos kontekste / Jolita Junevičienė, Laimutė Žalimienė. Lietuvos socialinė raida. 2019, Nr. 9, p. 11-27.
- Social construction of entering clienthood in gerontological social work : disertacija / Rasa Naujaniene. Rovaniemi : University of Lapland, 2007. 244 p.
- Socialinės globos paslaugos Lietuvoje : nuo hierarchinio prie mišrios globos ekonomikos modelio / Laimutė Žalimienė, Romas Lazutka. Pinigų studijos. 2009, Nr. 2, p. 22-36.
- Socialinio darbuotojo vaidmuo persikeliant į globos įstaigą vyresniame amžiuje / Jūratė Charenkova. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2022, 29, 1, p. 61-81.
