Muzika ir literatūra : formos ir tematizmo aspektai

LTStraipsnyje nagrinėjama problema – šiuolaikinių muzikos formos koncepcijų ir tematimo taikymo galimybė literatūros kūrinio kompozicijos analizei. Tyrimo objektas – moderniųjų formos aspektų ir muzikinio tematizmo, kaip galimų formos muzikalumo analogų literatūros tekste, samprata. Straipsnyje nesiekiama aptarti visų galimų muzikos ir literatūros sąveikos atvejų bei analizavimo būdų, o stengiamasi apžvelgti moderniąsias XX a. muzikos formos koncepcijas, pasiaiškinti muzikinio tematimo sampratą jo galimų literatūrinių analogų kontekste. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į lietuvių muzikologijos mokyklą, kuri apibendrina geriausius Vakarų bei rusų mokslininkų pasiekimus ir suteikia jiems naują kokybę. Muzikologijos terminijos ir sąvokų taikymas literatūros tekstams nagrinėti taip pat yra gana naujas dalykas, nes daugelis mokslininkų, tyrinėjančių muzikos ir literatūros ryšius, dažnai remiasi ne konkrečiomis muzikologijos sąvokomis, kiek metaforine muzikalumo samprata ar intertekstinių ryčių analize. Daromos išvados: muzikologinis pagrindinio komponavimo principas atspindi epochos pasaulėvaizdžio pajautos pobūdį; kai kurios šiuolaikinės muzikos formos koncepcijos, jų aspektai ir tematimo samprata taikytini kituose laiko – literatūros ir retorikos – menuose; šio principo diachroniškąją dimensiją išreiškia klasikiniai kompoziciniai modeliai, kurių literatūrinius analogus galima analizuoti pasinaudojant funkcinės analizės bei kitais muzikologiniais metodais.

ENThe problem studied in this article is the possibilities of applying modern day conceptions of musical form and theme to the analysis of literary compositions. The object of the study – understanding aspects of modern form and musical theme as possible analogues of musicality of form in literary texts. The article does not seek to discuss all possible interactions of music and literature and all possible modes of analysis, but it does try to review modern conceptions of 20th century musical form, and to explain the notion of musical theme in the context of its possible literary analogues. The article deals with the Lithuanian school of musicology, which gathers the benefit of the best Western and Russian achievements and imbues them with new quality. The application of musicological terminology and concepts to the analysis of literary texts is also quite a new thing, since most scholars, when studying of the links between music and literature, usually employ a metaphorical concept of musicality or an inter-text analysis, rather than concrete musicological concepts The conclusions reached are that the musicological principle of basic composition reflects the era’s way of feeling its worldview; some of the conceptions of modern musical form, their aspects and understanding of themes are applicable within the framework of the arts of other eras – whether literary or rhetoric. The diachronic dimension of this principle is expressed by classic models of composition, the literary analogues of which may be analysed using functional analysis and other musicological methods.

• Judėjimo ir nejudamybės paslaptis Oskaro Milašiaus ir Vytauto Petro Bložės poezijoje.. Soter. 2008, 25 (53), p. 123-143.
• Literatūra ir muzika : paralelės ir analogai / Rūta Brūzgienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. 218 p.
• Mažoji lyrikos teorija / Viktorija Daujotytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 224 p.
• Sinestezijos estetika / Salomėja Jastrumskytė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2021. 422 p.