Sudaiktavardėjusios vokiečių kalbos bendraties vertimo į lietuvių, rusų ir italų kalbas galimybės

LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į stiprėjančią išorinę kritiką, išsakomą Lietuvos edukologijos mokslo bei jo atributų - daktaro disertacijų - atžvilgiu. Pabrėžiama dabartinės kriticizmo bangos aliuzija į vadinamuosius „pozityvizmo ginčus“, kurie vakarietiškoje socialinių mokslų tradicijoje vyko apie 1960–1970 m. Siekiama parodyti, jog kritika edukologijos atžvilgiu prasminga tuomet, kai ji nusitaiko į tokius metodologinius parametrus, kurie priklauso nuo edukologų bendruomenės arba pavienio tyrinėtojo valios. Kritika, nusitaikanti į edukologijos mokslo sunkumus, objektyviai kylančius iš sudėtingos ir virtualios ugdymo reiškinių ontologinės specifikos, apibrėžiama kaip nekonstruktyvi, diskriminacinė. Parodoma, jog tiek buvusioje SSRS, tiek Vakaruose egzistavo mokslotyrinė kryptis, kuri sistemingai nagrinėjo ugdymo mokslo kvalifikacinius darbus, tuo prisidėdama prie edukacinių tyrimų efektyvinimo. Straipsnio autorius, prisijungdamas prie minimos tyrimų krypties ir panaudodamas empirinės mokslotyros priemones, bando palyginti buvusių sovietinių pedagogikos kandidato ir dabartinių lietuviškų edukologijos daktaro disertacijų metodologinę kokybę. Tyrime remiamasi disertacijų tekstų kontent-analizės metodu, plačiai panaudojami daugiamačiai statistiniai metodai: faktorinė, klasterinė, diskriminantinė analizė, parametriniai ir neparametriniai metodai. Konstatavus patenkinamą šiuolaikinių edukologijos disertacijų metodologinės kultūros lygį, ryškėjančias modernizacijos tendencijas, atskleidžiami ir kai kurie specifiniai trūkumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendratis; Italų kalba; Morfologija; Rusų kalba; Semantika; Veiksmažodis; Vertimas; Vokiečių kalba; Vokiečių kalbos bendratis; German language; Infinitive; Infinitive of German language; Italian language; Morphology; Russian language; Semantics; Translation; Verb.

ENThe article draws attention to growing external criticism voiced in respect of the Lithuanian educational science and its attributes - doctoral theses. It emphasizes the allusion of the current wave of criticism to the so-called “positive disputes” which took place in the Western tradition of social sciences around 1960–1970. It seeks to show that criticism in respect of educology is meaningful only when it targets methodological parameters which depend on the community of educologists or will of an individual researcher. Criticism targeting difficulties of educology science objectively arising from the complex and virtual ontological specifics of educational phenomena is defined as unconstructive, discriminatory. It is shown that the direction of science of science existed in both USSR and the West and it was systematically examining qualification works of educational science, thereby contributing to the efficiency of educational research. By joining the abovementioned direction of research and using means of empirical science of science, the article’s author makes an attempt to compare the methodological quality of theses of the candidate of pedagogic sciences of the former Soviet Union and theses of the doctor of educology of contemporary Lithuania. Research is based on the content-analysis method of thesis texts, multidimensional statistical methods are widely used: factor, cluster, discriminant analysis, parametric and non-parametric methods. Having stated the satisfactory level of methodological culture of modern theses on educology, emerging modernization trends, some specific shortcomings are revealed as well.