Brain drain problem in Lithuania : possible actions for its' solution via brain gain

LTAukštos kvalifikacijos išsilavinusių darbuotojų migracija yra natūralus reiškinys globalioje ekonomikoje, kur žinios tampa aukštai vertinamu turtu. Deja, mažiau ekonomiškai išsivysčiusioms šalims protų nutekėjimas atneša daugiau žalos, nei naudos. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti protų nutekėjimo problemą Lietuvoje ir rasti/pasiūlyti galimus veiksmus siekiant protus atgauti. Autorių nuomone, protų nutekėjimo problemą efektyviausiai galima spręsti pažvelgiant plačiau ir taikant priemones protams atgauti. Jei šalis taps patraukli tarptautiniams išsilavinusiems darbuotojams, ji taip pat bus patraukli nacionaliniams protams, ir jie liks šalyje. Straipsnyje pateikiama sėkmingų protų pritraukimo politikos priemonių pavyzdžių iš Europos ir Azijos šalių. Autoriai teigia, kad daugumą šių priemonių galima pritaikyti Lietuvoje, kuri vėliau įžengė į globalizuotą žinių ekonomiką. Empirinis tyrimas apėmė tris pavyzdžius: kompetentingus vadovus iš progresyvių Lietuvos kompanijų, nacionalinės studentų akademijos studentus ir užsienio studentus Kauno medicinos universitete. Tyrimas padėjo identifikuoti reikšmingiausius veiksnius ir politikos priemones, kurios paskatins faktinius ir potencialius „žinių darbuotojus“ pasilikti šalyje. Lietuvoje trūksta savirealizacijos darbe galimybių, įvertinimo, žemas darbo užmokestis, pasitaiko netolerancijos. Respondentai pabrėžė, kad poreikiai, susiję su „geresnio gyvenimo“ suvokimu yra geriau tenkinami užsienio šalyje, o ne Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Protų nutekėjimas; Protų nutekėjimas, protų pritraukimas, žinių darbuotojų migracija, protų pritraukimo politika; Protų susigrąžinimas, žinių darbuotojų migracija; Protų susigrąžinimo politika; Brain drain, brain gain, knowledge workers migration, brain gain policies.

ENThe migration of highly qualified knowledge workers is a natural phenomenon in the globalized economy, where knowledge has become a highly valued asset. Unfortunately, for less economically developed countries, such as Lithuania, the extent of “brain drain” is greater than that of “brain gain”. The aim of the article is to analyse the problem of “brain drain” in Lithuania and to find/to offer possible actions aimed at “brain gain”. The authors believe that the problem of “brain drain” can be successfully solved by taking a broader perspective and applying the policy measures for the “brain gain”. If a country becomes an attractive place for the international knowledge workers, it will also be attractive enough for the national “brain” to stay in the country. In the paper, the authors support this argument with the successful examples of the “brain gain” policy measures of the European and Asian countries. The authors claim that many of these measures can also be applied in Lithuania, a “latecomer” country in the globalised knowledge economy. The empirical survey covered three samples of the respondents: competent managers of progressive Lithuanian companies, students from the National Student Academy and foreign students in Kaunas University of Medicine. The research helped identify the most significant factors and policy measures that would discourage the actual and potential “knowledge workers” from taking an emigration decision. Lithuania lacks possibilities for self-realisation at work, appreciation. It also offers low salaries and cases of intolerance. The respondents emphasised that the needs related to the perception of “better life” are better satisfied abroad than in Lithuania.