Lietuviškoji Kauno tapatybė XIX a. literatūroje

LTKauno erdvė padeda išreikšti bendras etnokultūrines XIX amžiaus tendencijas Lietuvoje. Miestas, tapęs carinės gubernijos centru, literatūros savimonėje išsaugo savo autentišką pavidalą. Kauno savitumą lemia jo geografinė padėtis. Tai miestas prie upės, apribojančios ir išplečiančios erdves. Lietuviškojo tapatumo kontūrai Kauno literatūrinėje savimonėje ryškėja bandant kurti mitologinio ir herojinio epo situacijas. Erdvės sakralizacija, mitinės genealogijos akcentai , savų dievų olimpas, religinio kulto vaizdavimas romantinio pobūdžio tekstuose – tai mitologinio Kauno naratyvo ženklai. Kuriamas istorinės topikos repertuaras rodo, jog literatūroje stengiamasi gaivinti herojinės epikos atmintį. Kauno pilis tampa lemiamų mūšių erdve, ryškinami savi herojai, įvykių baigtį lemia kolektyvinės sąmonės suformuotos nuostatos. XIX mažiaus literatai domisi miesto proistorės legendomis, jo praeities herojika, sakraliomis erdvėmis. Kaunas dažnai nėra reali vieta, jis nugrimzdęs romantiniuose ūkuose arba iškyla kaip poetinė retrospekcija prisiminimuose, jaunystės išgyvenimuose. Lietuviškas miesto tapatumas XIX amžiuje formuojamas iš hiperbolizuotų istorinių vaizdinių, sureikšmintų įvykių, poetizuotų praeities herojų paveikslų. Visa tai veikia kaip išbaigta visuma, tampa medžiaga vaizduotei kurti savitą Kauno mitologiją. Istorinė topika virsta simboliniais ženklais, išreiškiančiais tai, kas sava, lietuviška. XIX amžiaus lietuvių literatūros tekstuose ženkli lietuviškosios Kauno tapatybės idėja savitai tęsiama XX amžiaus literatų.Reikšminiai žodžiai: Herojinis epas; Istorinė topika; Kaunas; Literatūrinė topografija; Literatūros savimonė; Mitologinis epas; Sakrali erdvė; Tapatybė; Vandens semantika; Heroic epos; Historical topics; Identity; Kaunas; Literary self-consciousness; Literature topography; Mythological epos; Sacred space; The semantics of water.

ENThe space of Kaunas helps to make clear the most common ethnocultural tendencies of the 19th century in Lithuania. After gaining the status of the center of gubernatorial "realm", the city preserves its authentic shape in literary self-consciousness. Kaunas' individuality is stipulated by its geographical location – the city is near the river, which limits and at the same time expands its space. The forms of Lithuanian identity become more clear while trying to create the situations of mythological and heroic epos. The signs of the narrative of mythological Kaunas – the accents of mythic genealogy, the Olympus of local gods, the representation of religious cult in Romantic texts. The original idea of Kaunas' Lithuanian identity of the 19th century was continued successfully by the writers of the 20th century. [text from author]

• Genealogija, arba Trumpas didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių karo žygių aprašymas, kadaise Motiejaus Strijkovskio sukurtas, o dabar atnaujintas ir vėl išleistas Samuelio Daugirdo iš Pagaujo / Samuelis Daugirdas ; originalo tekstą parengė, iš lenkų kalbos vertė ir tekstologines pastabas parašė Regina Koženiauskienė ; įvadą bei komentarus parašė ir asmenvardžių rodyklę sudarė Kęstutis Gudmantas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. 199 p.
• Iš visur po truputį. T. 1, Nuo Merkinės iki Kauno: atsiskyrėlio gavenda / Stanisław Morawski ; [Reda Griškaitė, sudarymas, vertimas iš lenkų kalbos, įvadinis straipsnis, komentarai ; Regina Koženiauskienė, vertimas iš lotynų kalbos, eiliuotų tekstų vertimas, Evelina Agota Vitkutė, vertimas iš prancūzų kalbos ; Vladas Vitkauskas, fotografijos]. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 623 p.
• Kauno istorija. t. 1, Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų / Zigmantas Kiaupa. Vilnius : Versus aureus, 2010. 399 p.
• Medis metabletikos aspektu / Indrė Žakevičienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 13, p. 124-135.