Molotovo-Ribbentropo paktas ir Lietuva

LTŠioje monografijoje kompleksiškai nagrinėjamos svarbiausios Molotovo–Ribbentropo pakto ir Lietuvos valstybingumo istorijos sąsajos: 1) pati 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos–SSRS Nepuolimo sutartis tiriama ir kaip epochinis įvykis, ir kaip svarbus pirminis istorinis šaltinis; 2) rekonstruojamos ir kritiškai tikrinamos Paktą kaip epochinį įvykį aiškinančios istoriografinės koncepcijos; 3) aiškinamasi, kuria prasme Paktą arba vokiečių–sovietų slaptuosius susitarimus galima laikyti „Antrojo pasaulinio karo pradžios“ arba „Lietuvos valstybingumo praradimo“ priežastimis; 4) tyrinėjamos Lietuvos istorijos tarp Vokietijos–SSRS Nepuolimo sutarties ir Draugystės ir sienų sutarties (1939 09 28) problemos. Monografiją sudaro įvadas, 4 dalys ir išvados. I dalyje (lietuviškosios) istorinės sąmonės bei (sovietinės) istorijos politikos aspektais apžvelgiama „slaptųjų protokolų“ paviešinimo ir instrumentalizacijos istorija. II dalyje diachroniškai aptariamos Pakto istoriografijos paradigmos, ypač stengiantis rekonstruoti, kaip istoriografijoje konceptualizuojami 4-o dešimtmečio pabaigos SSRS užsienio politikos tikslai. III dalyje analizuojama pati Vokietijos–¬SSRS Nepuolimo sutarties diplomatinė, tekstinė ir ideologinė istorija nuo 1939 m. kovo iki rugsėjo. IV dalyje dėmesys sutelkiamas į Lietuvos politikos savaveiksmiškumo praradimo procesą. Vokietijos ir SSRS interesų sferų atsidalijimo istorijos kontekste įrodinėjama, kad Lietuvos šansai tokiomis sąlygomis išsaugoti Nepriklausomybę buvę efemeriški. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos klausimas 1939 m. SSRS-Anglijos-Prancūzijos derybose; Molotovo-Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai; Antrojo pasaulinio karo pradžia.

ENThe book presents a comprehensive analysis of the relationship between the Ribbentrop-Molotov pact and the history of Lithuanian statehood. 1) it examines the Nazi-Soviet Non-Aggression Pact signed on the 23rd of August 1939 both as a pivotal event and as an important historical source; 2) it critically analyses and reconstructs the historiographic concepts interpreting the Pact; 3) it examines the Pact and the “German-Soviet secret agreements” as a possible cause of “the beginning of the Second World War” and “the loss of Lithuania’s statehood” and 4) it discusses the problems of Lithuanian history from the Pact to the German-Soviet Boundary and Friendship Treaty (28 September 1939). The monograph consists of four parts, plus a conclusion. The first part investigates the history of publicising and implementing the secret protocols, and does this from two perspectives: Lithuanian historical consciousness, and the policy of (anti)-Soviet history. The second part discusses diachronically the paradigms of the Pact’s historiography and examines how far the Pact achieved the objectives of Soviet foreign policy at the end of the 1930s. The third part analyses the diplomatic, textual and ideological history of the Nazi-Soviet Non-aggression Pact between March and August 1939. The fourth part reveals the process by which Lithuania lost its independence in policy-making and considers the possibilities it had of preserving its independence in the context of the dissociation of Nazi-Soviet spheres of interest. [From the publication]