Žmogiškųjų vertybių reikšmė ugdant būsimuosius sielovadininkus

LTBūsimųjų dvasininkų rengimas po Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo pavestas vyskupijų ar vienuolijų kunigų seminarijoms. Visuotinių susirinkimų nutarimai, vyskupų sinodai, popiežių raštai ir kiti dokumentai pateikia būsimųjų dvasininkų ugdymo gaires. Kunigų rengimo procesą Lietuvoje reguliuoja tie patys Bažnyčios dokumentai ir ilgametė ugdymo patirtis. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, ar žmogiškosios savybės yra svarbiausios rengiant būsimąjį dvasininką, kad jis taptų autoritetingu bendruomenės vadu, tiltu tarp ganomųjų ir paties Išganytojo. Straipsnyje išvardytos Bažnyčios mokymo tezės ir pateikti konkretūs pavyzdžiai liudija, kad žmogiškosios savybės yra brandžios dvasininko asmenybės pagrindas. Bažnyčia nuolat rūpinasi sielovadininkų pašaukimais, stengiasi taip organizuoti seminarijų darbą, kad būsimieji dvasininkai pasižymėtų minėtomis savybėmis. Trūkstant žmogiškųjų savybių ir jų darnos, dvasininkas (kaip ir kiekvienas žmogus) sunkiai pasieks asmenybės brandą ir vargiai pajėgs gerai pildyti savo pašaukimą. Žmogiškosios, arba vadinamosios bendražmogiškosios, savybės yra dvasininko asmenybės pagrindas. Žmogus, pasižymėdamas minėtomis savybėmis, nesunkiai pasieks ir tobulesnių religinių vertybių, pastoracinių sugebėjimų bei intelektinės brandos. Atsakomybė už būsimuosius kunigus pirmiausia tenka šeimai, vėliau bendruomenei ir galiausiai seminarijai, kuri baigia formuoti asmenį.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Sielovadininkai; Sielovadininkas; Ugdymas; Vertybės; Žmogiškosios vertybės; Church; Education; Human Values; Spiritual director; Spiritual supervision; Values.

ENThe preparation of future clergymen after the Council of Trent was delegated to seminaries of bishops and priests. Decisions of general meetings, bishops’ synods, letters of popes and other documents specify the guidelines for training of future clergymen. The process of preparation of priests in Lithuania is governed by the same church documents and the durable experience. The article seeks to answer the question as to whether human virtues are the most important virtues when preparing a future priest for him to become a competent leader of a community. The article lists the theses of the Church teaching and presents specific examples, which demonstrate that human virtues are the basis of a mature personality of a priest. The church constantly takes care of priests’ calling and tires to organise the work of seminaries for future clergymen to demonstrate the above virtues. With a shortage of human virtues and their harmonious existence, it will be hard to achieve maturity for a priest (like any other man). Human virtues are the basis of the personality of a priest. A person with these virtues will easily achieve perfect religious virtues, skills and intellectual maturity. The responsibility for future priests is primarily assumed by the family, then – by the community, and finally, by the seminary, which shapes the final personality.