Recepcja ustroju i prawa w Wielkim Księstwie Litewskim, XIV-XVIII wiek

LTIlgaamžės Lietuvos ir Lenkijos unijos istorinė patirtis svarbi teisinės kultūros elementų perėmimo procesų analizei. Ji atskleidžia, kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) savo laiku prisitaikė prie Europos teisinės ir valstybinės sistemos. Europos teisė viduramžiais ir Naujaisiais laikais buvo Romos ir kanonų teisė, o kalbant apie miestą ir kaimą – Magdeburgo ir Saksonijos teisė. Straipsnyje analizuojama kai kurių su valstybinėmis pareigybėmis, ūkiu susijusių terminų etimologija, pripažįstant, kad Lietuvoje jie turėjo kitokią, nei kilmės šalyse, prasmę. Rusios institucijų perėmimą Lietuvoje mokslininkai datuoja XIV a. pirmąja puse. Beveik tuo pačiu metu arba kiek vėliau prasidėjo Kryžiuočių ordino įtaka, po to – Lenkijos Karalystės. XVI a. viduryje LDK vykdant administracinę reformą ėmė įsigalėti Romos teisė. Straipsnyje aptariama pastarosios įtaka Lietuvos Statutams. LDK teisėje būta daugiau Romos teisės elementų, nei Lenkijos. Po Liublino unijos Lietuvos kultūriniame gyvenime, teisėje vis labiau įsigalėjo lotynų kalba, kurią elitas neblogai mokėjo. Bet humanistų noras paversti ją valstybės institucijų kalba neišsipildė. Nuo XVII a. pradžios valstybės įstaigose, teisme ir viešajame gyvenime sparčiai plito lenkų kalba. Tam ilgai priešintasi, kol 1697 m. senosios rusų kalbos įstatymdavystėje galutinai atsisakyta. Vakarų Europos teisines idėjas nešė iš Lenkijos Karalystės ir Vakarų Europos į didžiojo kunigaikščio dvarą atvykstantys pareigūnai, jos ėjo per tokio turinio knygas.Reikšminiai žodžiai: Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Recepcija; Romėnų teisė; Teisė; Law; Reception; Roman law; The Grand Duchy of Lithuania; The law.

ENThe historical experience of the long-term Lithuanian and Polish union is very significant for the analysis of the adoption of elements of legal culture. It reveals the way the Grand Duchy of Lithuania (GDL) adapted to the legal and state system of Europe. In the Middle and Modern Ages, the law of Europe comprised Roman law and canon law, and in rural and urban areas – the Magdeburg Law and the Saxon law were applied. The article analyses the etymology of certain terms related to official positions and economy by admitting that these terms had slightly another meaning in Lithuania than the ones they had in the states of their origin. Scientists date the adoption of Rus’ institutions in Lithuania back to the first half of the 14th c. Almost at the same time or a little bit later, the influence of the Teutonic Order began, which was followed by the influence of the Kingdom of Poland. The Roman law began emerging in the mid-16th c. with the implementation of the administrative reform in the GDL. The article discusses the influence the latter had on the Lithuanian Statutes. The law of the GDL had more elements of the Roman law than the law of Poland. After the Union of Lublin, the Latin language was gradually spreading in the cultural and legal life of Lithuania. However, humanists’ aspirations to turn it into a state language never came true. Since the beginning of the 17th c., the Polish language was rapidly spreading in state institutions, courts and public life. This was long opposed to until, in 1697, the Russian language was finally abandoned in legislation. Legal ideas of Western Europe were brought to the court of the Grand Duke from the Kingdom of Poland and Western Europe by officials arriving to the country or through books of this content.

• Teisė / Law
• Istorija / History