Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų požiūrio į kūno kultūros pamokas mokykloje tyrimas

LTStraipsnyje nagrinėjamas studentų, įstojusių į VGTU pirmą kursą, požiūris į kūno kultūros pamokas vyresnėse mokyklos klasėse. Tiriamąją imtį sudarė 19-20 metų 606 studentai (326 merginos ir 280 vaikinų), įstoję į VGTU pirmą kursą 2009 m. rugsėjo mėn., tai yra apie 25 % visų pirmo kurso studentų. Taikytas anketinės apklausos raštu metodas. Tyrimas atskleidė nepakankamą kūno kultūros indėlį į Lietuvos mokyklų 9-12 klasių mokinių ugdymą. Dėl šios priežasties jaunimas, baigęs mokyklas, aukštesnėje studijų pakopoje yra nepakankamai motyvuotas, neturi pakankamai žinių ir įgūdžių toliau užsiiminėti kūno kultūra. Lietuvos mokyklų 9-12 klasėse kūno kultūros pamokos gana dažnai merginoms ir vaikinams vyksta kartu, nesilaikant pedagoginių ir fiziologinių reikalavimų, per pamoką mokinių skaičius gerokai viršija higienos normas, o tai daro neigiamą įtaką jaunimo kūno kultūros plėtrai. Tiktai pusei apklaustų merginų ir trečdaliui vaikinų mokytojas pamokas metodiškai taisyklingai vedė nuo pradžios iki pabaigos. Gana dažnai per kūno kultūros pamokas mokiniai sėdėjo ant suoliuko ar užsiiminėjo pašaliniais darbais. Kūno kultūros vertinimo sistema neskatina mokinių tobulintis, neskatina jų saviugdos, reikalaujama tiktai formalaus lankomumo ir kontrolinių normatyvų įvykdymo.Daugiau kaip 40 % apklaustųjų teigė, kad kūno kultūros disciplina vidurinėje mokykloje neišugdė sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo poreikio. Daugiau kaip pusės apklaustųjų nuomone, kūno kultūros mokytojas neišmokė jų savarankiškai atlikti rytinės mankštos, treniruotis, nesuteikė pakankamai metodiškai taisyklingo sportavimo žinių ir įgūdžių. Dėl nepakankamo kūno kultūros ugdymo vidurinėje mokykloje Lietuvos aukštosiose mokyklose būtina privaloma kūno kultūra, tai padėtų formuoti pilnavertę asmenybę ir ugdyti kvalifikuotus specialistus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrasis lavinimas; Kūno kultūra; Mokykla; Savarankiškumo ugdymas; Studentai; General education; Physical education; School; Self-education; Students.

ENArticle inquires into the attitude of first-year VGTU students to physical education lessons at senior high school. The cohort of this study involved 606 students aged 19-20 (girls n = 326, and boys n = 280) enrolled at VGTU in September 2009. It represented about 25 per cent of the total number of first-year students. The method of a questionnaire-based written survey was applied. The findings showed insufficient contribution of physical education classes into the development of 9-12 formers at schools of Lithuania. This accounts for school leavers’ insufficient motivation, lack of relevant knowledge and skills for further development of physical education at a higher level of their studies. This particular circumstance affects the educational process of physical education at a higher school. Respondents stated that at schools of Lithuania physical education lessons conducted to 9-12 formers are fairly often out of conformity with the basic principles of pedagogy, hygiene, and physiology. This interferes with the achievement of the main goal of physical education at school – to develop a need for a healthy life style and physical activity.The majority of respondents think that a physical education teacher at school fails to impart sufficient knowledge to pupils or develop skills necessary for their independent physical training. For the purpose of healthy and physically able society, having in mind the current insufficiency of physical education development at a secondary school, it is vital to introduce an obligatory subject of physical education into the curricula of Lithuanian higher schools. The findings of research prove that further inquiry into students’ physical education is needed at VGTU. It is necessary to explore and search for the ways how to foster efficiently physical self-development and how to form the skills of a healthy lifestyle at academic physical training classes by applying adequate organisational and methodological solutions and evaluation criteria to the lecturing and training practice. [From the publication]