Formos muzikalumas Salomėjos Nėries rinkinyje "Diemedžiu žydėsiu"

• Form Musicality in Salomėja Nėris’ Collection Diemedžiu Žydėsiu
• Musicianship of the form in Salomėja Nėris' collection "Diemedžiu žydėsiu"

LTStraipsnyje analizuojami muzikos ir literatūros formų analogai, remiamasi Umberto Eco, Vladimir Karbusicky, Viktor Bobrovsky, Steven Paul Scher, Juozapo Girdzijausko darbais, panaudojant lyginamąjį ir funkcinės analizės metodus. Tyrimo tikslas – atskleisti Salomėjos Nėries eilėraščių formos muzikalumo ir pasaulėjautos santykį; šiam tikslui pasiekti pasirenkamas eilėraščių rinkinys „Diemedžiu žydėsiu“. Nustatyta, kad S. Nėries sielos trapumas, švelnumas, dažna liūdesio, ilgesio, susitaikymo intonacija, o kartu ir ekstatinė intonacija, išreikšdama savitą lietuviškąjį lyrizmą, eliminuoja stipresnius konfliktus, dramatiškesnius kontrastus. Dalis rinkinio eilėraščių artimi dainos struktūrai, besiremiančiai periodo, dviejų dalių ar trijų dalių formomis, kiti analogiški paprastosioms ar dvitemėms variacijoms, rondo, ištisinės plėtotės formai. Temos sudaromos varijavimo, ištisiniu ar laisvos plėtotės būdais. Dinaminis eilėraščių profilis dažniausiai yra bangos formos, jų kulminacija artima aukso pjūviui. Taigi muzikinė formos analizė ne tik padeda apibūdinti kūrinio estetinės vertės ir muzikalumo santykį, bet ir konkrečiau išreikšti kūrėjo poetinės pasaulėjautos ypatybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žodis; Melodija; Romantizmas; Muzikalumas; Muzikos vaizdas.

ENThe article analyses analogues of music and literature forms, citing works by Umberto Eco, Vladimir Karbusicky, Viktor Bobrovsky, Steven Paul Scher, Juozapas Girdzijauskas and using comparative and functional analysis methods. The purpose of the study is to reveal the relationship between the musicality and emotional attitude of Salomėja Nėris’ poem form; poem collection Diemedžiu Žydėsiu was chosen for this purpose. It was established that S. Nėris’ soul identity, tenderness, frequent tones of sadness, longing and resignation, as well as ecstatic intonation expressing distinctive Lithuanian lyricism eliminated serious conflicts and dramatic contrasts. The structure of some of the poems is similar to that of songs based on period, two or three-part forms, while other poems are analogous to simple or two-theme variations, rondo, and continuous development form. Themes are created by means of variation, continuation or free development. The dynamic profile of poems usually reminds a wave, and their culmination is similar to the golden section. Therefore, the musical form analysis helps to not only define the relationship between the aesthetical value and musicality of a poem but also convey the peculiarities of the creator's poetic attitude.