Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ikonografija XVII-XVIII a. Lietuvos tapyboje

LTStraipsnyje ikonografiniu-ikonoteologiniu metodu išanalizuoti Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai atvaizdus katalikiškoje XVII–XVIII amžių Lietuvos tapyboje. Siekima atskleisti ikonografinio tipo kilmę, šaltinius ir istorinę raidą Vakarų Europos dailėje, šiame kontekste išanalizuoti atvaizdus Lietuvos tapyboje, nustatant pagrindines plitusias ikonografines schemas bei teologinę jų reikšmę. Aptariama ikonografinio tipo kilmė, šaltiniai, istorinė raida nuo ankstyviausių krikščionybės laikų iki baroko, nusakant esminius pokyčius, analizuojami Apreiškimo atvaizdai XVII–XVIII amžių Lietuvoje. Teigiama, kad Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai atvaizdų plitimas XVII–XVIII amžiais Lietuvoje yra susijęs su teologine ir liturgine jo svarba. Autorė teigia, kad to laikotarpio dailėje dominavo dvi ikonografinės schemos. Labiausiai paplitusi buvo dinamiška barokinė diagonalinė kompozicija, kurioje arkangelas džiugią žinią garsiai praneša nusileisdamas iš debesų. Švč. Mergelė tuo metu prisipildo pamaldumo dvasios, kuri atsispindi jos įkvėptame veide, gestuose. Šie atvaizdai priskiriami istorinių-biblinių kūrinių grupei, kurią reprezentuoja paveikslai, esantys Pažaislio, Rokiškio, Kvetkų, Janapolės, Platelių bažnyčiose. Antroji ikonografinė schema Vakarų Europos meno kontekste, autorės teigimu, buvo ne tokia populiari, tačiau gan plačiai plito Lenkijos ir LKD dailėje. Jos kompozicijoms būdinga renesansinė pusiausvyra, Gabrieliaus ir Marijos bendravimas ramesnis, intymesnis. Jie straipsnyje priskimami teologinių atvaizdų grupei.Reikšminiai žodžiai: Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai; Barokas; Bažnyčių tapyba; Ikonografija; Kikščioniškas menas; Naujasis Testamentas; Sakralinė dailė; XVII-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tapyba; Šv. arkangelas Gabrielius; Annunciation of the Virgin Mary; Archangel Gabriel; Baroque; Christian art; Church painting; Iconography; Lithuanian fine art in the 17th-18th centuries; New Testament; Religiuos images; The Annunciation of the Virgin Mary.

ENThe article uses the iconographic method for the analysis of images of the Annunciation of the Virgin Mary in Lithuanian paintings of the 17th–18th centuries. The author seeks to reveal the origin of the iconographic type, it sources and historical development in Western Europe. Therefore, in this context, the author seeks to analyse images in Lithuanian painting by defining the key popular iconographic schemes and their theological significance. The origin and sources of the iconographic types, its historical development from the earliest Christian times to the Baroque period are discussed by defining its key changes. The Annunciation images in Lithuania in the 17th–18th are analysed. It is stated that the spread of images of the Annunciation of the Holy Virgin in the 17th–18th century Lithuania is related to its theological and liturgical importance. The author claims that, at those times, two iconographic schemes dominated. The dynamic baroque diagonal composition depicting the archangel bringing the joyful news as the most spread. These images are attributed to the group of historical-biblical works, which are represented by paintings located in churches of Pažaislis, Rokiškis, Kvetkai, Janapolė and Plateliai. The author believes that the second iconographic scheme in the context of arts of Western Europe was not so popular yet spreading in Poland and the GDL. Her compositions are characterised with the renaissance equilibrium.

• Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimai / Nijolė Lukšionytė, Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė. Vytauto Didžiojo universiteto mokslo klasteriai / sudarytoja Gintarė Žukaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. P. 47-60.
• Švč. Mergelės Marijos gyvenimo istorijos atvaizdų plitimas XVII-XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / Aušra Vasiliauskienė. Logos (Vilnius). 2013, 77, p. 125-137.