LTPo trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo dalis Vilniaus, Žemaičių ir Lucko vyskupijų teritorijos atiteko Prūsijai. Dėl to 1799 m. įsteigta Vygrių vyskupija su centru Vygriuose, kuri buvo pavaldi tiesiogiai Šventajam Sostui. Po Lenkijos Karalystės įsteigimo 1818 m. iš Vygrių vyskupijos teritorijos buvo sudaryta nauja Augustavo, arba Seinų vyskupija (mūsų istoriografijoje labiau prigijęs Seinų vyskupijos pavadinimas). Vygrių ir vėliau įkurtai Seinų vyskupijai priklausė Užnemunė. Pagal 1818 m. popiežiaus bulę „Ex imposita Nobis“ Seinai buvo patvirtinti vyskupijos sostine. Po poros metų Lenkijos Karalystės civilinės valdžios pareigūnai nusprendė, kad vyskupijos centras įsteigtas ne pagal jų principus: vyskupijos centras turįs būti vaivadijos centre. Dėl to buvo užsimota vyskupijos centrą iš Seinų perkelti į Suvalkus. Netgi buvo gautas Šventojo Sosto oficialus sutikimas, bet vyskupijos centras iš Seinų į Suvalkus niekada nebuvo perkeltas. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje aktyviau reiškiantis lietuvių ir lenkų tautiniams interesams atsirado sumanymų padalyti Seinų vyskupiją į dvi dalis – lietuviškąją ir lenkiškąją su centrais Seinuose ir Lomžoje. Sumanymas Seinų vyskupiją padalyti tautiniu pagrindu į dvi savarankiškas vyskupijas kilo Rusijos imperijos valdininkams, tačiau tam nepritarė Šventasis Sostas, ir projektas liko neįgyvendintas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Lietuvos bažnyčios istorija.
ENAfter the third partition of the state of Lithuania and Poland at the end of the 18th century, the largest share of the territory of Vilnius and Žemaičiai dioceses went to the Russian empire. Large areas of the two dioceses and of Luck diocese, separated from their centres, went to Prussia. Therefore in 1799, Vygriai diocese with the centre in Vygriai was established and governed directly by the Holy See. In 1818, in the territory of Vygriai diocese, Augustavas diocese was founded with the centre in Seinai, and existed for one hundred years. The region is also known as Seinai diocese, and this name is commonly used in Lithuanian historiography. By the papal bull „Ex imposita Nobis“, Seinai became the capital of the diocese. It took two years for government officials to realize that this establishment ran contrary to their principles, by which the centre of the diocese had to be in the centre of the voivode district. In this case, Suvalkai had to be the centre of the diocese. With the help of the Russian minister Andrej Italinsky it was relatively easy to obtain the approval of the Roman curia to transfer the capital of the diocese from Seinai to Suvalkai. In practice, however, Suvalkai has never become the centre. The attempts to transfer the centre to Suvalkai were neutralized by financial problems. The site required substantial investments. For instance, there was no church that could serve as a cathedral, not to mention other buildings. While in Seinai there was no need for a new church, as the former Dominican monastery could host various institutions of the diocese. [autoriaus tekstas]