Kaimo vietovių raida ir modeliai: darnaus vystymo požiūris
LTStraipsnyje aptariama kaimo gyventojų gyvenamosios vietovės pasirinkimo ir vertinimo darnaus vystymo požiūriu problema. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kaimo vietovių raidą, modelius ir atlikti vertinimą darnaus vystymo požiūriu. Taikyti tyrimo metodai: stebėjimas ir dalyvavimas, atvejo analizė, ekspertiniai vertinimai. Istorinė Lietuvos kaimo permainų raida glaudžiai susijusi su socialinėmis permainomis. Vienas svarbiausių kaimo vietovių ir kraštovaizdžio formavimo veiksnių yra sodybos ir jų išsidėstymas. Amerikietiškojo, vokiškojo, daniškojo ir lietuviškojo kaimo modelių palyginimas rodo ypatingą tradicijos ir mentaliteto svarbą. Lietuvos kaimo modelis apima vienkiemius, gyvenvietes ir miestelius. Darnaus vystymo požiūriu ekonominius ir aplinkos kriterijus geriausiai atitinka vienkiemiai, o socialines galimybes – miesteliai. Tačiau labai svarbios yra ir gyventojų socialinės bei psichologinės nuostatos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darnus vystymas; Kaimo raida; Kaimo vietovės; Permainos; Strateginis valdymas; Change; Rural areas; Rural development; Strategic management; Sustainable development.
ENThe paper focuses on the problem of choice and evaluation of rural areas with respect to sustainable rural development. The following research methods were employed: investigation and participation, case studies, modelling, expert evaluation. It can be concluded, that the historic evolution of the Lithuanian countryside is highly interrelated with social transformations. In addition, homesteads as well as their patterns are among the most important factors of formation of rural areas and landscapes. Indeed, the comparison of American, German, Danish, and Lithuanian rural models stressed the exclusive importance of traditions and mentality. Lithuanian rural model consists of homesteads, settlements, and villages. According to sustainable development approach, homesteads satisfy the economic and environmental criteria to the highest extent, whereas villages are peculiar with high social opportunities. However, the social as well as psychological attitudes of citizens remain an important factor. [From the publication]
- Aplinkosauginių mokesčių reikšmė darniam vystymuisi / Astrida Miceikienė, Aušra Butvilaitė. Darnaus vystymosi problemos ir jų sprendimai Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. P. 121-140.
- Darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimas kaimiškosiose savivaldybėse / Rimantas Krankalis, Rasa Anzelytė. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2013, 1, p. 52-40.
- Gyvenamųjų vietovių vardai – nematerialusis šalies kultūros paveldas / Filomena Kavoliutė. Geografijos metraštis 2014, 47, p. 88-102.
- Kaimo plėtros tikslų ir uždavinių raida / Janas Žukovskis. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2009, Nr. 4 (19), p. 103-109.
- Neurbanizuotų teritorijų plėtros administravimas poindustrinėje visuomenėje / Jonas Jasaitis. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008, Nr. 1 (10), p. 47-63.
- Ryšių tarp ūkių modernizavimo ir kaimo vystymosi darnumo stiprinimas / Vilma Atkočiūnienė. Darnaus vystymosi problemos ir jų sprendimai Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. P. 340-379.
- Smart village development principles and driving forces: the case of Lithuania / Vilma Atkočiūnienė, Gintarė Vaznonienė. European countryside. 2019, vol. 11, no. 4, p. 497-516.
- Tendencies of transformations in rural landscape of the former collective farm villages of Lithuania / Deividas Marcinkevičius, Vilma Karvelytė Balbierienė. Journal of sustainable architecture and civil engineering. 2017, Vol. 19, no. 2, p. 13-28.
- Zarządzanie zasobami naturalnymi w zrównoważonym rozwoju wsi na przykładzie starostwa na Litwie / Lina Marcinkevičiūtė, Jan Žukovskis, Janusz Sasak. Zarządzanie Publiczne. 2017, nr 4 (40), p. 427-442.
