Socialinis teisingumas: akistata su "turgaus" libertarizmu
LTStraipsnyje pateikiamas modernaus libertarizmo (F. Hayekas, R. Nozickas, J. Narvesonas) ir jo pirmtakų (J. Locke'as, A. Smithas) požiūris į socialinio teisingumo problemą. „Turgus" simbolizuoja libertarizmą esant doktrina: a) savanaudiškos komercijos vaisingumo, b) organiškos privatinės nuosavybės ir laisvės vienybės, c) konceptualiojo individualizmo. Minėtos prielaidos rengia išvadą, kad paprastas komutatyvinis (atitaisomasis) teisingumas reikalauja iš individų tik nedaryti žalos kitiems tėvynainiams ir svetimšaliams. Šios sąlygos paisymas leidžia žmonėms taikingai bendradarbiauti visur ir visada. Socialinio teisingumo principas liepia skirstyti materialines gėrybes tarp visuomenės narių pagal jų moralinio pobūdžio nuopelnų arba ekonominių teisių kriterijus. Libertarai įrodinėja, kad tai yra neįmanoma laisvoje visuomenėje, kadangi: 1) žmonės teikia skirtingą reikšmę skirtingoms nuopelnų rūšims, 2) ryšys tarp atlygio vertės ir nuopelno esti atsitiktinis, 3) universali nuopelnų skalė, pvz., pagal darbą, gali būti taikoma tik žmogaus teisių naikinimo sąskaita. Libertarai atskleidžia archajiškas bendruomenines socialinio teisingumo siekio šaknis. Jie parodo, kad teisingumo vaikymasis gerovės valstybėse, taip pat Lietuvoje, kloja pamatus „liaudies ideologijai" -populizmui. Kaip populistinės politikos rezultatas klesti korupcija, biudžeto lėšų švaistymas, demagoginė retorika. Libertarai nemano turį universalių priemonių teisingumo problemoms spręsti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Forumas; Individualizmas; Laisvoji rinka; Liberalizmas; Libertarizmas; Populizmas; Rinka; Socialinis teisingumas; Turgus"; „forumas"; Democracy; Forum; Free market; Individualism; Liberalism; Libertarianism; Market; Populism; Social justice.
ENThe article analyses the attitudes of modern libertarianism (F. Hayek, R. Nozick, J. Narveson) and its predecessors (J. Locke, A. Smith) to the problem of social justice. The Market symbolizes basic premises of libertarianism: a) productivity of commerce self-interest, b) an organic identity between private property and freedom, c) conceptual individualism. Conclusion, based on those premises, is that simple, commutative (making correction) justice only demands to undo any damage to other members of human society. Following these conditions enables peaceful collaboration among people. Meanwhile, the principle of social justice demands to divide material wealth among the society members according to the criteria of their moral merits or economic rights. The libertarians argue that it is impossible in the free society due to the following: 1) people attach different significance to different merits, 2) the connection between values of payments and merits is accidental, 3) the universal scale of merits, for instance, in accordance with work, could be applied at the expense of human rights. The tribal origin of social justice is found by the libertarians. They claim that hunting for social justice in welfare states (also in Lithuania) has laid foundations for "workers' ideology" – populism. As a result of populist politics, the states suffer from corruption, wasting of the budget resources and demagogic rhetoric. The libertarians do not claim having a universal key to solve all the problems of justice. [From the publication]
- Postmodernusis kapitalizmas : gundymas nemirtingumu / Vytautas Rubavičius. Metai. 2009, Nr. 5-6, p. 137-153.
- Problemos su altruizmu / Algirdas Degutis. Logos (Vilnius). 2005, 40, p. 242-249.
