Nature and politics : Lithuanian poetry of the Soviet period

LTStraipsnyje trumpai apžvelgiama gamtos vaizdavimo, vertinimo problemos sovietmečio lyrikoje. Klausiama, kaip tradiciškai laikomas „nekaltu“, istorišku ir apolitišku gamtinės lyrikos diskursas yra įtraukiamas į politines kovas, kaip ideologizuojama gamta. Trumpai apžvelgiama gamtos lyrikos raidos trajektorija sovietmečiu ir politiniai bei kultūriniai kontekstai. Pirmaisiais sovietinės valdžios metais buvo aktyviai reikalaujama lyrikoje formuoti aiškiai ideologiškai paženklintą peizažą, o kartu keisti santykį su aplinka, suspenduoti savo kultūrinę atmintį, kuri susijusi su tradiciniu agrariniu gyvenimo būdu, su kitokiu, „nepažangiu“ santykiu su gamta, darbu, aplinka, namais, su tautine tapatybe. Toks aktyvus gamtos perkeitimas suvokiamas kaip utopinio projekto dalis. Straipsnyje konstatuojama, kad pasitraukimas į gamtą buvo suvokiamas kaip apolitiškas ir rezistencinis veiksmas. Tačiau, kita vertus, vyravęs atsigręžimas į gamtą, prieglobsčio gamtoje ieškojimas, alternatyvos socialiniam, politiniam gyvenimui, archaikos siejimas su „tikrumu“, „autentiškumu“ neišugdė visuomeninio gyvenimo pagrindų ir iki šių dienų ir lemia mūsų visuomenės sąmoningumo formas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gamta; Gamtinė lyrinė poezija; Ideologinė kontrolė; Kraštovaizdis; Lietuvių gamtos lyrika; Peizažas; Sovietinis periodas; Sovietmetis; Ideological control; Landscape; Lithuanian lyrical nature poetry; Lyrical nature poetry; Nature; Soviet period.

ENThe paper offers a brief review of different approaches to the depiction of nature in Lithuanian lyrical poetry of the Soviet period. It asks how the discourse of lyrical nature poetry, which is traditionally seen as "innocent", apolitical and historical, is engaged in political struggle, and how nature is ideologised as a result. The paper provides a concise review of the evolution of lyrical nature poetry during the Soviet period, and of its political and social contexts. In the early years of Soviet rule lyrical poetry was pressured to shape a landscape that would have clear ideologically delineations; to simultaneously change the relationship with nature; to suspend cultural memories related to a traditional agrarian lifestyle; and to develop a different, "non-progressive" relationship with nature, the environment, home, and national identity. Such an active transformation of nature was seen as part of the Utopian design. The paper maintains that retreating to nature was seen as apolitical and an act of resistance. On the other hand, this prevailing turn to nature, the attempt to find solace or an alternative to social and political life in it, and the linking of archaic aspects of culture with "authenticity" or "genuineness" have failed to shape the foundations of social existence, so that, to this day, these tendencies determine our social consciousness. [From the publication]

• Kita vertus… : straipsniai apie lietuvių literatūrą / Violeta Kelertienė. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, [2006]. 310 p.
• Laiko įkaitė ir partnerė: lietuvių literatūros kritika, 1945-2000 / Elena Baliutytė. Vilnius : LLTI, 2002. 295 p.
• Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje / Dalia Satkauskytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. 267 p.
• Utopijos apvertimas : ironiškoji lietuvių poezija sovietmečiu / Rimantas Kmita. Darbai ir dienos. 2008, t. 50, p. 229-259.