Theoretical modeling of public governance decentralization

LTValdymo ir administravimo teorijoje bei praktikoje siekiama atsakyti į klausimą, kaip optimizuoti viešojo valdymo sistemas. Globalizacija, ekonominiai, politiniai, visuomeniniai ir technologiniai pokyčiai skatina viešojo administravimo reformas, kurios būtinos siekiant padidinti viešojo valdymo sistemų efektyvumą. Viešojo valdymo decentralizavimas nėra nauja tema, tačiau ji nepraranda aktualumo. Svarbu tai, kad pastangos decentralizuoti viešąjį valdymą ne visuomet duoda laukiamų rezultatų. Aiškios reformų strategijos bei apibrėžtų procedūrų stoka, nepakankamos administracinės ir valdymo kompetencijos bei netinkami viešojo sektoriaus darbuotojų veiklos prioritetai gali nulemti priešingus nei tikimasi iš reformų rezultatus. Viešojo valdymo decentralizacijos klausimas domina politikos, teisės, ekonomikos mokslų, geografijos, urbanistikos, vadybos ir viešojo administravimo specialistus. Toks susidomėjimas liudija šio klausimo kompleksiškumą. Vis dėlto literatūroje pasigendama nuoseklios decentralizacijos procesų valdymo analizės. Straipsnyje siekiama aptarti viešojo valdymo decentralizavimo naudą, pristatyti išsamią šio sektoriaus decentralizavimo proceso analizę, pademonstruoti galimybes priimti racionalius viešojo valdymo sistemos decentralizavimo sprendimus, kurie leistų sukurti sąlygas didinti viešojo administravimo sistemos veiklos efektyvumą. Straipsnyje siūlomas teorinis modelis yra tikrinamas pasitelkus Lietuvos apskričių reformos, įgyvendintos 2008–2010 m., atvejo analizę.Reikšminiai žodžiai: Apskričių reforma Lietuvoje; Reformos proceso valdymas; Reformų valdymas; Viešojo valdymo decentralizacija; Viešojo valdymo decentralizavimas; Countie's reform in Lithuania; Counties reform in Lithuania; Public governance decentralization; Reform process management.

ENThe theory and practice of governance and administration seek to offer the way to optimise systems of public governance. Globalisation, economic, political, social and technological changes encourage reforms in the field of public administration, which are necessary in order to increase the efficiency of public administration. The decentralisation of public governance is not a new theme, however, it always stays relevant. The important thing is that efforts to decentralise public governances do not always bring the expected results. The lack of a clear strategy of reforms and clearly defined procedures, insufficient administrative and governance competences and wrong priorities of employees of the public sector may determine the results opposite than the ones expected from the reforms. The issue of decentralisation of public governance attract the interest of specialists in the fields of politics, law, economic sciences, geography, urban sciences, management and public administration. Such an interest demonstrates the complexity of this issue. However, no comprehensive analysis of decentralisation processes has been performed so far. The article seeks to discuss the benefit of the decentralisation of public governances, to present a comprehensive analysis of the decentralisation process of this sector, to demonstrate the possibilities of making rational decisions on the decentralisation of the system of public governance, which would allow increasing the efficiency of the system of public administration. The theoretical model offered in the article is verified through a case study of reforms of Lithuanian counties implemented in 2008–2010.