Masks of stagnation : disillusionment in Mykolas Sluckis' novels on the pre-Perestroika

LTStraipsnyje koncentruojamasi prie iliuzijų praradimo vaizdinių romane Kelionė į kalnus ir atgal, kurį 1980 m. parašė Mykolas Sluckis. Romano pavadinimas implikuoja utopinės vizijos žlugimą, o papildomos ironijos suteikia kiekvienos iš trijų teksto dalių pavadinimai: „Romantiškoji“, „Dramatiškoji“, „Tragikomiškoji“. Nerealizuotą utopinės vizijos pažadą pabrėžia tas faktas, kad tekste nėra išaukštintų personažų ar dramatiškų konfliktų, kurių reikalautų tragiškasis katarsis, kadangi kasdienį gyvenimą Sovietinėje Lietuvoje lėmė intrigos ir banalūs galios žaidimai, įvairiais būdais iškylantis kaukės motyvas atspindi tai, kas groteskiškai būtina, kad išgyventum. Be to, intertekstinės aliuzijos į rusų romantikus, tokius kaip Puškinas ir Lermontovas, individo tragiško vienišumo motyvas ir keletas nelaimingos istorijos atsiminimų, atspindėtų protagonistų šeimos sagoje, sustiprina tragišką jauseną, matant, kaip žmogaus susikurta utopija išnyksta. Sukurdamas šią tragikomišką sovietinės Lietuvos visuomenės reprezentaciją perestrojkos išvakarėse, autorius išreiškė kritišką požiūrį į savąją visuomenę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intertekstinės aliuzijos; Intertekstualiosios aliuzijos; Lietuvos sovietinė literatūra; Mykolas Sluckis; Romanas; Sovietmečio lietuvių literatūra; Utopija ir iliuzijų žlugimas; Utopija ir nusivylimas; Intertextual allusions; Lithuanian Soviet literature; Mykolas Sluckis; Novel; Utopia and disillusionment.

ENThe present article focuses on images of disillusionment in Kelionė į kalnus ir atgal (To the Mountains and Back), a 1980 novel by the Lithuanian writer Mykolas Sluckis. As the title of the novel implies, the breakdown of the Utopian vision gains added irony through the titles of each of the texts three parts: "romantic," "dramatic" and "tragicomic". The unrealized pledge of a Utopian vision is underlined by the fact that the text does not contain the elevated characters or dramatic conflicts that would be required for a tragic catharsis, because everyday life in Soviet Lithuania was determined by intrigue and trivial power struggles. The motif of the mask in its various appearances reflects something that is a grotesque necessity for survival. Furthermore, intertextual allusions to Russian romantics such as Pushkin and Lermontov, the motif of the individuals tragic loneliness and several recollections of an unfortunate history (as mirrored in the protagonists' family saga) reinforce the tragedy of seeing one's utopia fade away. Through this tragicomic representation of Soviet Lithuanian society on the eve of the perestroika, the author expresses a critical view of his own society. [From the publication]