The Symbolic capital of ideologically untainted writers : Estonian, Latvian, and Lithuanian small novels

LTPasiremiant prancūzų sociologo Pierre'o Bourdieu sąvoka „simbolinis kapitalas“, straipsnyje išskiriamos dvi konkuruojančių rašytojų grupės sovietmečiu: valdžios palaikomi oficioziniai rašytojai ir tylieji modernistai. Ryškinant jų viešo pripažinimo skirtumus, pateikiama empirinių duomenų (užimamos pareigos, titulai, honorarų ir tiražų apimtys, vertimo į užsienio kalbas mastai). Analizuojama viena reikšmingų sovietmečio literatūrinių formų – estų, latvių, lietuvių marieji romanai, sukurti estų Matso Traato, Enno Vetemaa, Mačio Unto, latvių Alberto Belo, Reginos Ezeros, lietuvių Icchoko Mero, Sauliaus Šaltenio, Juozo Apučio, Birutės Baltrušaitytės ir kitų. Mažojo romano spurtas XX a. 7–9 dešimtmečiais skatino subjekto laisvėjimą ir normalios literatūros tapsmą. Mažosiose žanrinėse formose (trumpame romane, apysakoje, novelistikoje) dominavo etiniai filosofiniai klausimai, tautos lemties problematika, individo psichikos paslaptys, kasdienybės vivisekcija, egzistencializmo atšvaitai. Straipsnyje pristatomi mažojo romano struktūravimo bruožai: baladiškumas, metafora, mito ir Biblijos motyvai, intertekstualumas, muzikos principai. Daroma išvada, kad tyliųjų modernistų simbolinis kapitalas ilgainiui tik išaugo ir yra padaręs didelę įtaką prozos pasakojimo įvairėjimui bei formų raidai visose trijose nacionalinėse literatūrose. Tyliųjų modernistų kūrinių išliekamoji vertė užtikrino šiems rašytojams centro pozicijas literatūros istorijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos kraštų mažieji romanai; Ideologiškai uždusęs rašytojas; Mažieji romanai; Neoficioziniai rašytojai; Simbolinis kapitalas; Tylusis modernizmas; Baltic small novels; Ideologically tainted writer; Silent modernism; Small novels; Symbolic capital.

ENDrawing on French sociologist Pierre Bourdieus concept of "symbolic capital," the paper distinguishes between two competing groups of writers during the Soviet period: officially sanctioned "ideologically tainted" writers who were supported by the authorities, and "silent" modernists. In order to draw out differences in the public reception of these two groups of writers, some empirical data (positions held, titles bestowed, size of royalties, print-runs and translations of their works into foreign languages) are provided. The paper focuses on examples of the "small novel" – one of the significant literary genres of the Soviet period – by Estonian writers Mats Traat, Enn Vetemaa and Mati Unt; Latvian writers Albert Bels and Regina Ezera; and Lithuanian writers Icchokas Meras, Saulius Šaltenis, Juozas Aputis, Birutė Baltrušaitytė and others. A surge in small novels published between the 1960s and the 1980s encouraged the liberation of the subject and the emergence of a more "normal" literature. During this period fictional forms explored ethical-philosophical issues, the fate of the nation, the mysteries of the individual psyche, the minutiae of everyday life and existentialist ideas. The paper presents the structural features of the small novel: elements of ballad, metaphor, mythical and biblical motifs, intertextuality and musicality. The conclusion drawn is that, with time, the symbolic capital of the silent modernists grew and had a strong impact on the diversification of prose narrative forms and their evolution in all three national literatures. Because of the enduring value of their work, the silent modernists secured central positions in literary history. [From the publication]

• Baladės žanro schema kaip rašymo forma: Icchoko Mero "Ant ko laikosi pasaulis" / Kristina Tutlytė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2023, 36, p. 123-138.
• Holokausto refleksija Icchoko Mero romane "Lygiosios trunka akimirką": religinių siužetų ir šachmatų partijos scenarijų perkūrimas / Kristina Tutlytė. Darbai ir dienos 2024, t. 81, p. 137-151.