Lithuanian literature in 1968 : interstices of meaning within meaninglessness

LTSovietinei lietuvių literatūrai, kuri pokario dešimtmečiais bandė atgimti po didžiųjų karo ir pokario praradimų (rašytojų emigracija, sovietinės valdžios represijos, žūtys partizaninėje kovoje) ir kęsdama sovietinę ideologinę prievartą bei represijas, 1968 metai buvo gana sėkmingi, nors išeivijos ar prieškario literatūros lygio ji dar nepasiekė. Tais metais išleista svarbių kūrinių, nors nesovietinis kontekstas kai kurių iš jų meninį reikšmingumą gerokai sumažina. Literatūrologų darbuose ryškus noras surišti pokario metais perkirstas literatūros tradicijų gijas, aiškiai motyvuojant, kad tos tradicijos atsirado anaiptol ne kartu su sovietine valdžia. Literatūrinėje ir kultūrinėje periodikoje akivaizdus dėmesys lietuvių išeivių kūrybai ir pasaulio – ypač Čekoslovakijos – kultūrai. Prahos pavasario numalšinimas tiesioginių atspindžių lietuvių tuometinėje literatūroje paliko nedaug, minėtinas nebent Natalijai Gorbanevskajai dedikuotas Tomo Venclovos „Eilėraštis apie draugus“. Apskritai 1968 m. rudens – 1969 m. kūriniuose pastebimas nevilties, absurdo pojūčio sustiprėjimas netiesiogiai gali būti siejamas su Čekoslovakijos įvykiais. Ideologinė kontrolė Lietuvoje ypač sustiprėjo ne 1968 m., o 1972 m., kai Kaune susidegino Romas Kalanta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ideologinė prievarta; Literatūrinė tradicija; Literatūros tradicija; Prahos pavasaris; Sovietinio periodo lietuvių literatūra; Sovietinės Lietuvos literatūra; Ideological coercion; Literary tradition; Literature of Soviet Lithuania; Prague Spring.

ENFor Lithuanian Soviet literature, which had struggled to recover from wartime and post-war losses (the Soviet invasion, the emigration of writers, deaths in the partisan resistance) and endured Soviet ideological coercion and repressions, 1968 was a good year. Although Lithuanian literature had not yet reached the level of creative output of the pre-war period or the emigre community, and though the Soviet context compromises the artistic value of some works, that year saw the publication of a number of important texts. Works by literary theorists indicate a clear desire to restore the continuity of a literary tradition which was fractured in the post-war years in order to clearly indicate that it did not emerge in tandem with Soviet power. Literary and cultural periodicals show a marked attention to creative work by Lithuanian emigres and to world culture, in particular Czechoslovakia's. With the exception of Tomas Venclovas poem "Eilėraštis apie draugus" (A Poem About Friends, dedicated to Natalia Gorbanevskaya), the Prague Spring repressions did not leave many traces in the Lithuanian literature of that time. Nevertheless, the increased feelings of despair and absurdity that are evident in works published in autumn 1968 and in 1969 can be indirectly linked to the events taking place in Czechoslovakia. In Lithuania, Soviet ideological control intensified not in 1968, but in 1972, after the self-immolation of Romas Kalanta in Kaunas. [From the publication]