Between parliamentary democracy and authoritarianism : political culture in Lithuania in the interwar period

LTStraipsnyje apžvelgiama tarpukario Lietuvos politinė kultūra, kokie veiksniai sąlygojo jos raidą, kaip ji veikė valstybinių struktūrų kūrimą, bei įvertinti to meto Vidurio Rytų Europos valstybių politinės raidos kontekste. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sąlygos kurti ir plėtoti demokratiniais principais pagrįstą politinę kultūrą buvo nepalankios. Valstybė kūrėsi beveik „nuo nulio“, disponavo ribotais tiek intelektualiniai, tiek materialiniai ištekliais. Visuomenė buvo susikildžiusi į tautiniu, konfesiniu, ekonominiu ar politiniu pagrindu susidariusias tarpusavyje konkuruojančias ar net priešiškas grupes. Trečioji problema glūdėjo Lietuvos geopolitinėje situacijoje. Egzistencija tarp dviejų kardinaliai skirtingų civilizacijų – liberalios ir demokratinės Vakarų Europos bei totalitarinės ir despotinės bolševikinės Rusijos, darė įtakos ir politinės kultūros formacijai – iš pirmosios buvo perimta demokratijos principas, bei valstybinių institucijų modelis, tačiau praktikoje gajesnis buvo rusiškais valdymo modelis, nepaliekantis kompromiso ir tolerancijos galimybės kitaip manančių atžvilgiu. Politinės kultūros stoka buvo vien iš priežasčių, dėl kurių parlamentinė demokratinė santvarka Lietuvoje buvo pakeista autoritariniu prezidento Antano Smetonos rėžimu. Kita vertus su panašiomis problemomis susidūrė ir kitos Vidurio rytų Europos valstybės. Beveik visose po Pirmojo pasaulinio karo įsikūrusiose ar atsikūrusiose regiono valstybėse 4-ajame dešimtmetyje įsigalėjo didesnio ar mažesnio masto autoritarinės diktatūros.Reikšminiai žodžiai: Parlamentinė demokratija; Parlamentarizmas; Seimas; Politinė kultūra; Autoritarizmas; Parlamentary democracy; Parlamentarism; Authoritarianism; Political culture; Seimas.

ENThe article overviews the interwar Lithuanian political culture, the actions, which encouraged its development and how it influenced creation of the state structures in the context of political development of the states of Central-Eastern Europe at the time. Upon reinstatement of the independence of Lithuania, the conditions for development a political culture, based on democratic principles were unfavourable. The state was created almost from scratch, had limited intellectual and material resources. The society was divided into competing and, in some cases, even antagonistic groups, formed on the national, confessional, economic or political basis. The third problem lied in the geopolitical situation of Lithuania. The existence between two cardinally different civilizations – liberal and democratic environment of the Western Union and totalitarian and despotic one of Russia, has influence on formation of the political culture – the former gave the principle of democracy and the model of state institutions, however, in practice the Russian governance method, which was devoid of compromise and tolerance in regard to dissidents, was more tenacious. The lack of political culture was one of the reasons, due to which Lithuania’s parliamentary democratic system was replaced by the authoritarian regime of President Antanas Smetona. On the other hand, other states of Central-Eastern Europe also faced similar problems. Authoritarian dictatorships of a larger or smaller scale come into existence in the thirties almost in all the states of the region, which resurrected after WWI.