Išilginių objektų predikacijos pobūdis. Subjektyvaus judėjimo sąvoka

LTNe vienoje kalboje yra įprasta kelią, taką ar kitą išilginį objektą apibūdinti kryptingą judėjimą reiškiančiais veiksmažodžiais. Straipsnyje, remiantis lietuvių kalbos duomenimis, gana išsamiai analizuojami šie išilginių objektų predikacijos atvejai. Aptariamo reiškinio reguliarumas verčia kritiškai žiūrėti į mėginimus tokią judėjimo veiksmažodžių vartoseną sieti su figūratyvinės kalbos tikslais, t. y. su vaizdingos išraiškos siekiu. Neabejotinai išilginių objektų predikacija judėjimo veiksmažodžiais turi gilesnes, kognityvines, priežastis. Kognityvinė išilginių objektų predikacijos prigimtis straipsnyje atskleidžiama remiantis Ronaldo Langackerio apibrėžta subjektyvaus judėjimo sąvoka, kuri implikuoja kognityvinę subjektifikacijos operaciją. Kartu kreipiamas dėmesys į šiai predikacijai vartojamų kryptingo judėjimo veiksmažodžių semantikos bei gramatikos specifiką. Kadangi šie veiksmažodžiai težymi išilginių objektų statinę padėtį erdvėje, semantiniu atžvilgiu jie gali būti prilyginami būsenos veiksmažodžiams, t. y. imperfektyvams. Todėl suprantama, kad išilginių objektų predikatais paprastai eina eigos veikslo judėjimo veiksmažodžiai. Šių veiksmažodžių įvykio veikslo formos kelio predikacijai gali būti pasirenkamos tik ypatingomis aplinkybėmis, sietinomis su taip vadinama keliautojo perspektyva. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Predikacija; Subjektifikacija; Judėjimo veiksmažodžiai; Išilginis objektas; Veikslas; Veiksmažodis; Subjektyvus judėjimas; Predikatai.

ENIt is frequently observed across the languages of the world that the configuration of a road, path or other elongated object is characterised in speech by means of verbs denoting directional movement. In this article, the mode of predication of elongated objects is analysed on the basis of Lithuanian language data. The regular nature of phenomenon under discussion gives cause for critical analysis of attempts to link such use of verbs of motion to the figurative purposes of language, e.g. a desire to express oneself vividly. No doubt the predication of elongated objects with verbs of motion has deeper cognitive reasons. The cognitive origin of predication of elongated objects with verbs of motion is introduced through Ronald Langacker’s notion of subjective motion, which implies the cognitive operation of subjectification. This specific use of the motion verbs has both semantic and grammatical consequences. Since the verbs of motion denote the elongated objects’ static configuration in space, from the semantic aspect they can be compared to verbs of state/condition, i.e. imperfectives. Therefore it is understandable that the predicates of elongated objects usually consist of verbs of motion, action, movement. On the other hand, these verbs, when compared with their counterparts denoting objective motion, have different aspectual properties. The incident action form of these verbs can be chosen for predication of a road image only in particular circumstances relating to the so-called traveller’s perspective. [From the publication]