Enterprising business formation in Lithuanian small and medium-sized firms

LTVienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduria Europos šalys - siekis skatinti verslininkystę. Jis tiesiogiai siejamas su smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektoriaus raida. SVV įtaka ekonominiams procesams, išryškėjusi per paskutinius du dešimtmečius, leidžia drąsiai teigti, kad smulkus verslas vaidina labai svarbų vaidmenį šiuolaikinės globalios ekonomikos kontekste. SVV yra šalių ekonomikos varomoji jėga, veikianti nacionalinės ekonomikos gyvybingumą bei konkurencingumą, o taip pat tai ir socialinio stabilumo garantas. Atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad įvairias ekonomines mokyklas atstovaujantys mokslininkai, remdamiesi jų filosofinėmis nuostatomis ir pasaulėžiūra, pateikia skirtingas "verslininko" ir "verslininkystės" sampratas. Ši įvairovė gali būti paaiškinama verslininkystės reiškinio sudėtingumu ir kompleksiškumu. Verslininkystės reiškinys yra labai svarbus visuomenėje vykstant pereinamąjam laikotarpiui: iš tradicinio į modernų, iš modernaus į post modernų, iš planinės ekonomikos į laisvos rinkos ekonomiką. Tuo metu verslininkystė sprendžia kylančias dilemas, laužo senas, hierarchiškas tradicija bei įdiegia naujus, inovatyvius elgsenos būdus. Mokslininkai nurodo, kad požiūryje į verslininkystės procesą vyksta daug pokyčių. Verslo organizacijoms tenka susidurti su naujais iššūkiais, kuriuos lemia bendrosios rinkos tendencijos: verslo globalizacija, hiperkonkurencija, sparti technologijų kaita, žinių ir informacinės visuomenės formavimasis. Minėti verslo aplinkos bruožai iš organizacijų bei jose dirbančių žmonių, reikalauja tam tikro elgsenos būdo, kurį apibūdina tokios savybės kaip: novatoriškumas, tolerancija rizikai, proaktyvumas, gebėjimas atpažinti galimybes ir jas įgyvendinti.Šį elgesio bei savybių rinkinį mokslininkai vadina antrepreneriškumu. Pastaruoju metu vadybos teoretikai, ieškodami efektyvaus įmonių atsako į šiuolaikinės verslo aplinkos diktuojamus iššūkius, vis dažniau ima vartoti "antrepreneriškos organizacijos" sampratą ir palaiko nuomonę, kad antrepreneriškas elgesys sąlygoja bet kokio dydžio įmonių konkurencinius pranašumus. Greitai kintančioje ir kompleksinėje verslo aplinkoje firmos, kurios nenaudoja antrepreneriškų veiklų, sumažina savo sėkmingos konkurencijos rinkoje tikimybę. Kitais žodžiais tariant, organizacija, siekdama išgyventi šiandieniniame pasaulyje, turi tapti antrepreneriška. Antrepreneriškumo formavimas organizacijoje pristatomas kaip vienas iš svarbiausių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių raidos kelių, įgalinančių sėkmingai atsiliepti keliamiems iššūkiams. Autoriaus sudaryto verslininkystės proceso tyrimo modelio pagrindu identifikuotas Lietuvos SVV ir verslininkystės proceso ištirtumo lygis, taip pat autoriaus sukurto klausimyno dėka, įvardinti smulkiam ir vidutiniam verslui reikšmingi veiksniai, išskirtos pagrindinės problemos ir kliūtys. Atlikus tyrimo metu surinktų duomenų analizę, galime daryti tokias išvadas: problemas galima suskirstyti į dvi grupes - išorinės verslo aplinkos ir vidinės verslo aplinkos. Išorinė verslo aplinka čia suprantama kaip veiksniai įtakojantys įmonės veiklą ir kurie yra už jos ribų. Tokių veiksnių įmonė tiesiogiai negali kontroliuoti, jie dažniausiai yra kaip duotybė ir organizacija paprastai turi įvertinti juos, norint, kad verslas būtų sėkmingas. Priešingai vidinė verslo aplinka suprantama kaip veiksniai slypintys pačios įmonės viduje: konkurenciniai pranašumai, turimi ištekliai, turimas vadybos modelis ar strategija, struktūra, verslininko nuostatos, organizacijos kultūra, vertybės.Šie veiksniai yra verslininko kontrolės lauke, ir jis savo veiksmais gali juos tiesiogiai įtakoti. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad įmonės skiria nepakankamą dėmesį verslo tinklų formavimuisi, bei tai, kad SVĮ trūksta pro-aktyvios nuostatos verslo aplinkos atžvilgiu. Vadovai rodo per mažai iniciatyvos ir verslo raidą labiau sieja su įvairiais valdžios sprendimais, nei su savo įmonės aktyviais veiksmais. Proaktyvumas yra vienas iš antrepreneriško verslo požymių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jis reiškiasi nepakankamai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Toliau, remiantis pasirinkta metodologija, pristatomas autoriaus antrepreneriškumo formavimo smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse modelis. Antrepreneriškumo formavimo modelis sudarytas remiantis autoriaus suformuotais metodologiniais principais. Modelis apjungia tiek vidinę, tiek išorinę įmonės verslo aplinkas ir susideda iš trijų lygmenų: individo, firmos ir verslo aplinkos. Antrepreneriškumas gali reikštis ir asmeniniu lygmeniu (verslininko antrepreneriškas elgesys) ir firmos lygmeniu (organizacijos antrepreneriškas elgesys). Antrepreneris organizacijoje turi atlikti tokias antrepreneriškumo formavimo veiklas: "antrepreneriškos komandos formavimas", "antrepreneriško kultūros diegimas", "verslo galimybės atpažinimas" bei "įmonės strategijos priderinimas prie verslo aplinkos iššūkių". Tuo pačiu galima išskirti dvi kompetencijų sritis - vadybininko ir antreprenerio. Antrepreneris turi siekti, kad jos abi funkcionuotų organizacijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Verslininkystės procesas; Smulkus ir vidutinis verslas; Antrepreneriškas verslas; Antrepreneriško verslo formavimo modelis; Entrepreneurship process; Small and medium business (SME); Enterprising business; Enterprising business formation.

ENThe paper presents the development of the entrepreneurship, entrepreneur and enterprising organization concepts. The author introduces a model that helped to evaluate the entrepreneurship process and the state of small business in Lithuania. The obtained research results have offered a possibility to create the enterprising business formation model for small and medium-sized firms. [From the publication]