LTXX a. tėvystei patiriant moralinį nuosmukį, kaip didžiausia kaltininkė įvardijama XIX a. viduryje Vakarų šalyse prasidėjusi urbanizacija ir pramoninė revoliucija, tėvą amatininką pavertusi darbininku bei Antrojo pasaulinio karo pabaigą žymėję diktatūrų žlugimai. Prie patriarchalinės šeimos irimo prisidėjo ir feminizmo judėjimas bei seksualinio išsilaisvinimo judėjimas. XX a. pabaigoje atsiranda „naujojo tėvo“ modelis, JAV formuojasi tėvų teisių judėjimas. Aštriausiai į patriarchalinės šeimos žlugimą sureagavo religinės tėvų organizacijos (JAV ir Europoje), skelbiančios siekį atstatyti tėvo autoritetą per šeimos instituto stiprinimą. Kartu kūrėsi organizacijos, kovojančios už tėvų teises auginti vaikus po skyrybų. Nors Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje bei JAV, pastebimos panašios šeimų irimo tendencijos, tėvai Lietuvoje neįsitraukia į organizacijas, kad paveiktų viešąją politiką savo naudai. Kol kas matyti tik religinių organizacijų (Katalikų bažnyčios) reakcinga tradicinės šeimos instituto stiprinimo kampanija. Tačiau sekant Vakarų šalių patirtimi, tikėtina, kad naujų šeimos formų kūrimasis yra neišvengiamas procesas. Straipsnio tikslas – išnagrinėti šiuolaikinės tėvo tapatybės pasireiškimo būdus aptariant tėvo tapatybės istorinius pokyčius ir tėvų judėjimą JAV ir Vakarų Europoje bei pristatant situaciją Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tėvo tapatybė; Tėvystė; Tėvų judėjimas; Father identity; Fatherhood; Fathers movement; Parenthood.
ENAim of this article is to analyze the modes of expression of the contemporary father identity by discussing historical changes in the father identity and father movements in the U.S. and Western Europe, and by presenting the situation in Lithuania. In the beginning of the twentieth century the authority of the father began to falter because of the entrenchment of industrialized societies in the United States and Western Europe. The frustration of dictatorial regimes after World War II led to the complete downturn of the authority of the father. The crisis within the patriarchal family was caused by women's labour and a transformation of consciousness influenced by the feminist movement towards the end of the twentieth century. The simultaneous origin of the sexual liberation (gay and lesbian) movements discredited the standard of heterosexuality. At the end of the twentieth century the model of a "new father" arose and the father movement was being formed in the U.S. The "new father" role is an alternative to the previous patriarch in the family. Researchers consider this "new father" model to be a successful mode of readjustment to the prevalent household of two working partners in modern society. However, the "new father" role is controversial and it is not easily accepted by men. The compatibility contradiction between male identity and the role of the "new father" is revealed through the diversity of father movements.The most severe reaction to the faltering of the patriarchal family came from religious father organizations (U.S. and European), which declared the goal of rehabilitating the authority of the father by enhancing the institution of the family. Nonetheless, during the out of control process of family breakups new organizations were founded, fighting for the father's right to raise children after a divorce. Some organizations, in order to influence the law and family code of the country in which they exist, state that under the same working conditions for both genders, the father's responsibility to provide children with material support after a divorce is discriminatory. Although similar trends in family breakups as in Western Europe and the U.S. are observed in Lithuania, fathers do not join organizations to influence public policy to their favour. Thus far, only religious organizations (the Catholic Church) have reacted by declaring the enhancement of the family institution. It is likely that the current government believes in this idea, as it has extended financial support to the mentioned organizations, as well as contemplated the concept of Christian values advocating a national family. Following suit from Western countries, it is likely that the process of new family formation is unavoidable. [...]. [From the publication]