Radikaliosios Reformacijos refleksijos XX a. visuomenėje

LTStraipsnyje siekiama ištirti, ar XX a. krikščioniškų netradicinių religinių bendrijų deklaruojamos doktrinos yra autentiškos. Siekiama išnagrinėti Radikaliosios Reformacijos ir XX a. krikščioniškų netradicinių religinių bendrijų mokymą sakramentų, apeigų, apreiškimų, misticizmo, racionalizmo ir milenarizmo aspektais. Keliama hipotezė, kad XX a. krikščioniškos netradicinės religinės bendrijos tik atkartoja Radikaliosios Reformacijos mokymą. Krikštas Radikaliosios Reformacijos atstovų buvo suteikiamas suaugusiems žmonėms. Tas pat būdinga ir XX amžiaus netradicinių religinių bendrijų požiūriui. Šv. Vakarienė, kitaip – Komunija, buvo traktuojama kaip Kristaus atminimas be transsubstancijos sampratos. Apeigos susidėdavo iš Šv. Rašto skaitymo, pamokslavimo, duonos bei vyno išdalijimo, o XX a. dar prisidėjo ligų gydymai, egzorcizmai ir ypač aukų rinkliava. Apreiškimai buvo suprantami kaip ypatinga Dievo dovana, kuri suteikdavo stimulą kokiai nors pranašystei pasireikšti. XX a. visuomenėje apreiškimai dar dažniau įvardijami kaip išskirtiniai Dievo malonės ženklai. Reformacijos laikų mistikai teigė, kad siela turi dieviškumo elementų, kuriuos galima apibūdinti kaip „Dievo žodį“, „Vidinę šviesą“ ar „Tikrąją šviesą“ – tai iš karto primena XX a. charizmatinių bažnyčių pavadinimus. Racionalistai griežtai atmetė Katalikų Bažnyčios dogmas. Ir XX a. netradicinės religinės bendrijos yra nusistačiusios prieš tradicinių bažnyčių dogmas. Tad XX a. netradicinės religinės bendrijos reflektuoja Radikaliosios Reformacijos mokymą ir iš esmės nepateikia jokių naujų dogmatinių dalykų.Reikšminiai žodžiai: Apeigos; Apreiškimas; Arijonai; Komunija; Krikštas; Netradicinės religijos; Netradicinės religinės bendrijos; Radikali Reformacija; Radikalioji Reformacija; Refleksija; Reformacija; Sakramentai; Visuomenė; Šventasis Raštas; Šventoji Dvasia; Šventoji Vakarienė; Arians; Baptism; Communion; Contemporary unconventional religious communities; Holy Scripture; Holy Supper; Non-traditional religions; Radical Reformation; Reflection; Reformation; Revelation; Sacraments; Society; The Baptism; The Holy Communion; The Holy Scripture; The Holy Spirit; The Radical Reformation; The rite.

ENThe article seeks to analyse whether the doctrines declared by Christian non-traditional religious communities of the 20th c. are authentic. The article seeks to analyse the teaching of the Radical Reformation and Christian non-traditional religious communities of the 20th c. with regard to sacraments, rituals, mysticism, rationalism and other aspects. The hypothesis that 20th c. Christian non-traditional religious communities only copy the teaching of the Radical Reformation is offered. Representatives of the Radical Reformation Christianised adults. This feature is also typical for the attitudes of 20th c. non-traditional religious communities. The Eucharist was interpreted as the commemoration of Christ without the concept of trans-substance. The ritual comprised the reading of the Holy Writ, catechism, distribution of bread and wide, and in the 20th c., treatment of diseases and exorcisms were introduced. Revelations were perceived as a special gift from the God, which provided stimulus for a certain prophesy to come reveal. In the 20th c. society, revelations are more frequently referred to as signs of the God’s exceptional favour. Mystics of the Reformation claimed that the soul had elements of God, which can be defined as “the word of God”, “the internal light” or “the true light”, which remind charismatic names of churches of the 20th c. Rationalists refused the dogmas of the Catholic Church. 20th c. non-traditional religious communities are against traditional religious dogmas. Therefore, 20th c. non-traditional religious communities reflect the teaching of the Radical reformation and do not provide any new dogmas.