The Earliest known Lithuanian glosses (~1520-1530)

LTStraipsnyje aptariama Joanneso Herolto inkunabule „Liber Discipuli de Eruditione Christifidelium“ įrašytų 20 anoniminių lietuviškų glosų (toliau – HGI), kurios laikytinos seniausiu žinomu lietuvių kalbos paminklu. HGI turi bendrų rašybos bruožų su seniausiais žinomais lietuviškais poteriais, įrašytais Mikalojaus Bloniečio knygos „Tractatus facerdotalis“ (1503) pabaigoje. Toks bendrumas liudija, kad abu veikalai kilo iš tos pačios pranciškonų observantų tradicijos rašyti lietuviškai ir kad glosos buvo įrašytos maždaug tuo pačiu metu kaip ir poteriai, 1520-1530 m. HGI autorius greičiausiai vartojo kurią nors pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šnektą. Tai leidžia teigti, kad ši šnekta buvo vartojama rašomajai kalbai ne vieno asmens, vadinasi tradicija rašyti pietinių šiauliškių patarme galėjo prasidėti vėliausiai 1530 metais. HGI liudija daug senesnę šios rašto kalbos tradiciją. Iš ranka įrašytų pranciškonų observantų religinei praktikai būdingų lenkiškų maldų, dekalogo bei įrišimo spėjama, kad prieš patekdamas jėzuitams inkunabulas priklausė pranciškonams observantams, kurie ir įrašė HGl. Glosose rasti 28 lietuviški žodžiai: apsiveizdėjimas, geras, -a, glauda, glaudus, -i, Isajas, išdūmojimas, išmintis, kytrastis, linksmas, -a , mokėti, neišmintingas, -a, padrūtinimas, puikavimas, paketinimas, platus, -i, pradėjimas, pridaužti, pridengti, priderėjimas, prisimanyti, privilti , prižadėjimas, somnenia, su, šykštumas, švankuinas, tikras, -a, ubagystė. Dauguma HGl lietuviškų žodžių – abstraktūs daiktavardžiai (15), kurie buvo reikalingi to meto teologiniams diskursams.Reikšminiai žodžiai: Glosa; Lietuviškos glosos; Maldos; Ortografija; Rašyba; Tarmė; Teologinis diskursas; Vidurinis rašomosios kalbos variantas; Įrašas; Dialect; Glosse; Inscription; Lithuanian glosses; Middle Lithuanian written idiom; Orthograpgy; Orthography; Prayers; Theological discourse.

ENThe article discusses the 20 anonymous Lithuanian glosses (hereinafter referred to as “HGI”) recorded in the incunabulum Liber Discipuli de Eruditione Christifidelium (Student’s book Concerning the instruction of the Christian Faithful) by Johann Herolt, which are considered to be the oldest known record of Lithuanian language. HGI have common spelling features with the oldest known Lithuanian prayers recorded at the end of the book Tractatus Facerdotalis by Mikalojus Blonietis (1503). This commonality indicates that both works originated from the same tradition of the Observant Franciscans to write in Lithuanian and that the glosses were recorded around the same time as the prayers, i.e. in 1520-1530. Most probably, the author of the HGI used some of Šiauliai region sub-dialects of the south-western Aukštaitija. It suggests that this sub-dialect was used in the written language by more than one individual and, therefore, the tradition to write in the southern Šiauliai region sub-dialect could begin not later than in 1530. HGI evidences a considerably older tradition of this written language. The handwritten Polish prayers, the Decalogue and binding techniques characteristic of the religious practice of Observant Franciscans suggests that before falling into the hands of Jesuits, the incunabulum had been owned by Observant Franciscans, who had supplemented it with HGL. 28 Lithuanian words were found in the glosses: apsiveizdėjimas; geras, -a; glauda; glaudus, -i; Isajas; išdūmojimas; išmintis; kytrastis; linksmas, -a ; mokėti; neišmintingas, -a; padrūtinimas; puikavimas; paketinimas; platus, -i; pradėjimas; pridaužti; pridengti; priderėjimas; prisimanyti; privilti; prižadėjimas; somnenia; su; šykštumas; švankuinas; tikras, -a; ubagystė. Most of the HGL Lithuanian words are abstract nouns (15), which were required for theological discourses of that time.