LT1939-ieji metai Lietuvos istorijoje yra esminio lūžio taškas, pakreipęs Lietuvos istorijos vagą kita linkme. Monografijoje autorius ekonominiu, politiniu bei socialiniais aspektais analizuoja šio lūžio priešistorę – tarpukario Lietuvos istorijos ypatumus, nagrinėja gynybinį potencialą, lemiamus mobilizacijos veiksnius. Knygoje autorius taip pat skiria dėmesį Klaipėdos ir Vilniaus klausimams, Katalikų Bažnyčios padėties ir žydų bendruomenės Lietuvoje aspektams. Autoriaus teigimu, Lietuvos nesugebėjimas išlaikyti Klaipėdos ir apskritai neefektyvus lietuvių valdymas Klaipėdos krašte, kuriame vokiečiai sudarė didelę etninę grupę, turėjo tiesioginę įtaką lietuvių valdžios elgsenai ir pozicijai Vilniuje. Vilnius – svarbi strateginė erdvė, tarptautinės politikos objektas. 1939 m., Vilniui pakaitomis esant Lenkijos, Sovietų Sąjungos ir Lietuvos rankose, keitėsi Lietuvos valstybės sienos. Tyrime apžvelgiama, kokią įtaką karas turėjo gyventojų kasdieniniam gyvenimui, skiriamas dėmesys ir daugiatautiniam kriminaliniam nusikaltėlių pasauliui. Monografija gausiai iliustruota nuotraukomis bei karikatūromis. Joje pateikiamos tyrimo duomenis atspindinčios lentelės, publikuojami įvairūs unikalūs šaltiniai. Pastarieji yra surinkti iš Lietuvos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų archyvų ir anksčiau dar nebuvo skelbti. Iš tarpkultūrinės perspektyvos atliktas tyrimas leidžia objektyviau analizuoti pasirinktas problemas.Reikšminiai žodžiai: II pasaulinio karo pradžia; Klaipėda; Politinė sąmonė; Tarptautiniai santykiai; Tautinės grupės; Tautinės mažumos; Vilniaus kraštas; Vilnius; Beginning of II World War; International relations; Klaipėda; Lithuania; National groups; National minorities; Political consciousness; Vilnius; Vilnius district.
ENIn Lithuanian history, the year 1939 was a fundamental turning point, which steered the course of Lithuanian history in another direction. In this monograph, the author analyses the prehistory of this turning point from an economic, political and social aspect - the attributes of interwar Lithuanian history - and examines defensive potential and the crucial factors of mobilisation. The book’s author also focuses on the issues of Klaipėda and Vilnius, and the aspects of the situation of the Catholic Church and the Jewish community in Lithuania. According to the author, Lithuania’s failure to maintain Klaipėda and the inefficient governing of Lithuanians in general in the Klaipėda region, where the Germans constituted a sizeable ethnic group, had a direct impact on the behaviour of the Lithuanian authorities and their position in Vilnius. Vilnius was an important strategic area and an object of international policy. In 1939, with Vilnius alternately in the hands of Poland, the Soviet Union and Lithuania, the Lithuanian border changed. The study looks at the impact the war had on the everyday lives of the residents, with attention to the multi-ethnic criminal world as well. The monograph is richly illustrated with photographs and caricatures. It includes tables which reflect the data of the study as well as various unique source documents. The latter were collected from the archives of Lithuania, Poland and the United States and had not previously been published. The study, which was carried out from a cross-cultural perspective, allows for a more objective analysis of the selected problems.