Arkadiški peizažai Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje

LTArkadijos topas – ilgametė Alfonso Nykos-Niliūno apmąstymų ir išgyvenimų tema, prie kurios jis grįžta ir poezijoje, ir dienoraščiuose. Straipsnyje arkadiški jo poezijos peizažai, susiję su gimtinės kraštovaizdžiu ir į jį kaip į pojūčių ekraną projektuojamais patyrimais, apžvelgiami kaip logiška Europos mene (visų pirma tapyboje, muzikoje, kraštovaizdžio mene) plėtoto Arkadijos vaizdinio tąsa ir variacijos. Išryškinami būdingi Nykos-Niliūno poezijoje kuriamo kraštovaizdžio bruožai: gamtovaizdžio teatriškumas – virtimas išgyvenimų scena, dailės ir muzikos kūrinių, mitologinių scenų panaudojimas vis iš naujo, po daugelio metų reinterpretuojant Et in Arcadia ego temą, vaizdavimo eliptiškumas, susijęs su kompozicinėmis eilėraščių schemomis – žiedine kompozicija, paveikslo paveiksle principu. Nykos-Niliūno prustiškai išgyvenama kokybinė praeities laiko ir vietos skirtis garantuoja utopišką erdvės pobūdį – svarbų arkadiškumo komponentą. Tamsioji ir šviesioji Arkadijos vaizdinio pusė Nykos-Niliūno poezijoje atveria žaismą sacrum ir profanum patirčių artumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Nyka-Niliūnas; Arkadija; Arkadijos topas; Dailė; Erotiškumas; Kraštovaizdžio pastorališkumas; Literatūra; Locus amoenus vaizdinys; Mitologija; Muzika; Poezija; Profanum; Sacrum; Tapyba; Alfonsas Nyka-Niliunas; Alfonsas Nyka-Niliūnas; Arcadia; Arcadia memory; Art; Eroticism; Lithuanian literature; Locus amoenus image; Music; Mythology; Painting; Pastoral landscape; Poetry; Profanum; Sacrum.

ENThe topos of Arcadia for long years has been one of the favorite themes in Alfonsas Nyka-Niliūnas' poetry as well as in his diaristic reminiscences. In this article Arcadian landscapes, which are related to the poet's native landscape and also to his experience, projected on them as on the screen of sensations, come in view as a logical continuity of elaborated images of Arcadia and its variations, which are well known in European poetry, art and music. The main features of the landscape, created in Nyka-Niliūnas' poetry, are: its theatrical function – the role of the scenery; its elliptic origin, performing different kinds of poem's composition, and its perpetual appearance in Nyka-Niliūnas' texts as a cue towards various reminiscences, exceptionally caused by pieces of art – mythological scenes, reflected in music and painting. Memory's circuit of Nyka-Niliūnas is completely Proustian, distinction of space and time of his childhood, juvenile, and later years in America guarantee an utopian character of the space in his poetry, important component of Arcadian space. Dark and bright sides of Arcadian landscape in poetry of Nyka- Niliūnas' reveal ambiguous tension between sacrum and profanum. [From the publication]