LTStraipsnyje, remiantis teorine kultūrinės atminties samprata, nagrinėjama sporto visuomenės atstovų kultūrinės atminties raiška, analizuojami kokybinio tyrimo rezultatai. [...] Atsiminimų kaip sporto atminties tyrimai ir jų analizė parodė, kad refleksijose kūno kultūros ir sporto pokyčiai po 1990 metų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išreikšti kategorijomis „dalyvauti“ „nedalyvauti“, „abejonės“, „problemos“, „politinis aspektas“, „aplinka“, „rėmimas“. Kultūrinės atminties požiūriu vertybinės sporto visuomenės nuostatos, ryškiausiai išreikštos apsisprendime dėl dalyvavimo SSRS rinktinėse, pasireiškusios tokiomis kategorijomis kaip „nedalyvauti“, „dalyvauti“, „abejonės“, siejamos su apsisprendimu ir pasirinkimu dėl mėgstamo darbo, veiklos ir su asmeniniais išgyvenimais. Svarbiausia kategorija yra „nedalyvauti“, susidedanti iš tokių subkategorijų kaip „pilietiškumas“, „patriotizmas“, „valios pastangos“, „moralinės nuostatos“, jų teiginiai nusakomi apsisprendimu atstovauti Lietuvos rinktinėms. Tačiau sportininkams buvo svarbūs ir reikšmingi tolesnės sportinės karjeros motyvai, į kuriuos įeina finansiniai, materialiniai, rezultatų siekimo, meistriškumo palaikymo ypatumai, išryškinti kategorijoje „dalyvauti“. Nemažos dalies sportininkų dvejones dėl tolesnio sportinio gyvenimo prasmės ir tęstinumo galimybių atskleidžia kategorija „abejonės“, jos susijusios su tikslo, sporto rezultatų siekiu, laime ir karjera. Laikotarpio sportinės veiklos ir profesinės karjeros galimybių pokyčius išreiškia profesinė karjera, sportinė karjera, kvalifikacija ir kompetencija, įrodančios siekį ir svarbą realizuoti save ir tobulėti profesine prasme. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Atsiminimų refleksija; Kokybinis tyrimas; Kultūrinė atmintis; Sportas; Sportininkai; Vertybės; Cultural memory; Lithuania; Memory; Memory reflection; Qualitative research; Sport; Sprotsmen; Values.
ENThe article, based on the concept of cultural memory, analyses the expression of cultural memory of representatives of sport society and the results of the qualitative research. The research of memories as sport memory and its analysis revealed that changes in physical culture and sport after the restoration of independence of Lithuania were expressed through the following categories: “participate”, “not participate”, “hesitations”, “problems”, “political aspect”, “environment”, “support”. From the point of view of cultural memory, value attitudes of the sport community expressively manifested in the decision to participate in USSR teams through such categories as “participate”, “not participate”, “hesitations” are related to the decision and the choice with regard to the favourite job, activities and personal emotions. “Not participate” is the most important category, which is comprised from such sub-categories as “patriotism”, “efforts of the will”, “moral attitudes”. However, motives related to further sport career were important and significant for sportsmen. They included financial, material peculiarities, achievement of results, peculiarities of further development, which were highlighted in the category “participate”. Hesitations of a great deal of sportsmen with regard to the essence of the further sport life are revealed in the category “hesitations”. They are related to aspirations to achieve sport results, happiness and career. Changes in professional career opportunities and sport activities of the discussed period are expressed through professional career, sport career, qualification and competence, which prove the aspiration and importance to realise oneself and improve professionally.