Nuo vertybinio idealizmo iki pragmatinės komercijos? Olimpinės vertybės ir jų kaita

LTFunkcionalizmo teorijos kontekste sportas, kaip socialinis institutas, turi prisitaikyti prie bendrų visuomenėje vyraujančių ir kartu ją veikiančių tendencijų – modernizacijos, industrializacijos, globalizacijos, komercializacijos ir t. t. Vadinasi, siekiant suprasti sporte vykstančią kaitą, pirmiausia reikia suvokti bendras socialinės ir kultūrinės raidos tendencijas, atitinkamai veikiančias sportą. Globalios vartojimo tendencijos lemia naujovišką vertybinę interpretaciją. [...] Drama ta, kad likvidžiame, takiame kontekste, silpstant socialiniams santykiams ir mažėjant vertybių funkcionalumui, senkant vertybių gelmei, nebesuprantamos atrodo olimpinių vertybių reikšmės. Socialiniai ir moraliniai žaidimo sporte ypatumai yra nusilpę ar net atrofuojasi, o instrumentiniams (dažnai prievartiniams) varžymosi elementams yra teikiama pirmenybė. Modernaus sporto sukurtas mitas yra paremtas pavieniais sporto žvaigždžių įvaizdžiais, patraukliomis bilietų įsigijimo akcijomis, rungtynių metu žiūrovai linksminami įvairiais šou tipo spektakliais ir taip siekiama sukurti geros pramogos įspūdį. Sporto industrija ir siekis uždirbti kuo daugiau pinigų tradicinius sporto reginio elementus (solidarumą, patriotiškumą, kilnų elgesį, nacionalizmą ir kt.) vis labiau nustumia į antrą planą. Olimpinis sąjūdis ilgą laiką dominavo kaip tvirtas moralinis, vertybinis diskursas, iliustruojantis sporto poveikį visuomenei. Šiandien olimpizmas atsidūrė intensyvios kaitos ir iš to išplaukiančios kritikos šviesoje, dėl to yra priverstas iš naujo save atrasti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Funkcionalizmas; Globalizacija; Komercializacija; Olimpinis sąjūdis; Olimpinės vertybės; Taki visuomenė; Commercialization; Functionalism; Functionalizm; Globalization; Liquid society; Liquid society, globalization; Lithuania; Olimpic value; Olympic values; The Olympic Movement; The olimpic movement.

ENIn the context of functionalism, sports, as a social institute, must adjust to common tendencies prevailing in society and influencing it. These include modernisation, industrialisation, globalisation, commercialisation, etc. That means that seeking to perceive changes in sport; first one should perceive common tendencies in social and cultural development, which influence sport. Global consumption tendencies determine the new interpretation of values. The drama is that within such a liquid context, with social relations weakening and the functionality of values decreasing, the meaning of Olympic virtues seems non-understandable. Social and moral characteristics of sports games have weakened and instrumental elements of competition are given priority. The myth of modern sport is based on single images of sport starts, attractive ticket campaigns. During competitions, viewers have fun. This is the way the image of entertainment is created. The sport industry and the desire to gain as much profit as possible push traditional sport elements (solidarity, patriotism, honourable behaviour, nationalism, etc.) to the second background. The Olympic Movement has long dominated as a firm moral discourse illustrating the impact of sport on life.