Kaip galima liberalizmo tironija
- Logos (Vilnius). 2010, 64, p. 51-61
- Logos (Vilnius). 2010, 65, p. 14-22
LTPrivalomos tolerancijos režimas, kitaip žinomas politinio korektiškumo vardu, jau keletą dešimtmečių kamuoja Vakarų visuomenes. Klastingiausias šio režimo bruožas yra tai, kad jis natūraliai kyla iš įsitikinimų, kuriais dabar vadovaujasi Vakarų intelektinis bei politinis elitas ir kuriuos pripažįsta daugelis paprastų žmonių. Tuos įsitikinimus formuoja Vakaruose įsivyravusi šiuolaikinio liberalizmo ideologija, diegianti visuomenėse savo lygios laisvės viziją. Kova su diskriminacija, kuri yra šios vizijos įgyvendinimo priemonė, yra ne kas kita, kaip totalus Vakarų tradicijų bei gyvenimo būdo puolimas. Emancipacinis šiuolaikinio liberalizmo projektas tampa vis labiau represinis ir destruktyvus, nors vykdomas švelnesnėmis formomis nei tos, kurias naudoja brutalesnės ideologijos. Pats projektas remiasi nepagrindžiamomis filosofinėmis prielaidomis, tačiau ir toliau daro didžiulę žalą Vakarų visuomenėms, neatsikračiusioms lygios laisvės iliuzijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskriminacija; Emancipacija; Liberalizmas; Politinis korektiškumas; Tironija; Discrimination; Emancipation; Liberalism; Political correctness; Tironny; Tyranny.
ENThe regime of compulsory tolerance, otherwise known as political correctness, has plagued Western societies for several decades already. The most insidious feature of the regime is that it is a natural outgrowth of assumptions and beliefs widely shared by Western intellectual and political elites and accepted by many ordinary people. The assumptions are those of modern liberalism, now the ruling ideology in the West, an ideology intent on implementing its vision of equal liberty for all. The fight against discrimination involved in the endeavor is in effect a massive assault on Western traditions and ways of life. The emancipatory project of modern liberalism tends to become ever more repressive and destructive, though in softer and subtler forms than those of more violent ideologies. Though the project rests on faulty philosophical foundations, it keeps inflicting great damage to Western societies because of its grip on the public mind. [From the publication]
- Devaluation of values or a creative need to transcend into the depth? / Saulius Kanišauskas. Creativity studies. 2018, Vol. 11, no. 2, p. 273-283.
- Lietuvos kultūros filosofijos transformacijos: socialinės laisvės ir atsakomybės ryšys kai kuriose viešojo gyvenimo kultūrinėse diskusijose / Žilvinas Vareikis. Logos (Vilnius). 2024, 118, p. 35-47.
- Lithuanian cultural identity and the power of modern nomad / Dalia Marija Stančienė. Identity and globalization : ethical implications / edited by: Dalia Marija Stanciene, Irena Darginaviciene, Susan Robbins. 2018. P. 19-33.
- Moderniųjų laikų teisės politikos ir konstitucionalizmo ryšio inversija XXI amžiuje / Vytautas Šlapkauskas. Konstitucionalizmas ir teisės politika Europos Sąjungoje / atsakingasis redaktorius: Vytautas Šlapkauskas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013. P. 12-52, 775-776.
- Socialinės filosofijos disciplinos fragmentai Lietuvoje / Rūta Marija Vabalaitė. Logos (Vilnius). 2012, 71, p. 35-42.
- Šeimos ir tautos tapatumas kaip socialinis kodas ir vertybė / Saulius Kanišauskas. Socialinių mokslų studijos. 2012, Nr. 4 (3), p. 937-952.
- "Šeimos kazusas", egalitarizmas ir žmogiškosios vertybės / Saulius Kanišauskas. Socialinių mokslų studijos. 2012, Nr. 4 (2), p. 489-501.
