Viešojo valdymo reformos Lietuvoje: kodėl ir kuo reikia pakeisti naująją viešąją vadybą?

LTStraipsnyje analizuojamos svarbiausios viešojo valdymo doktrinos (tradicinis administravimas, Naujoji viešoji vadyba, po-NVV ir su ja susijusios doktrinos), įvertinamas doktrininis viešojo valdymo reformų pagrindas Lietuvoje 2004–2010 m., pateikiama siūlymų dėl būsimosios viešojo valdymo reformos darbotvarkės (principų, krypčių ir proceso). Nepaisant vyriausybių politinių pažiūrų ir kadencijų skirtumų, svarbūs viešojo valdymo reformos sprendimai Lietuvoje buvo pagrįsti partine logika, kurios paskirtis yra stiprinti esamą politinę valdžią. Biurokratinės viešojo administravimo strategijos, kurioje buvo linkstama prie po-NVV doktrinos, įgyvendinimas pradžioje nebuvo sėkmingas dėl nepakankamos politinės nuosavybės ir legalistinio požiūrio. Penkioliktosios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdomos viešojo valdymo reformos pagrįstos vadybine doktrina, kurioje vyrauja NVV doktrinos bruožai. Partinės logikos ir NVV derinys gali būti prieštaringas ir pavojingas Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Kadangi NVV doktrina nedavė gerų rezultatų žemyninės Europos šalyse, jos sprendimai mažai atitinka Lietuvos problemas ir nėra tvirtų įrodymų, jog NVV gali efektyviai veikti Lietuvoje, viešojo valdymo reformų metu ją siūloma taikyti ribotai ir selektyviai. Po-NVV doktrina yra geriausias pagrindas būsimosioms viešojo valdymo reformoms, kurių įgyvendinimas turi būti pagrįstas platesniu politiniu kompromisu, geresniu tarpinstituciniu koordinavimu ir vadybiškesniu požiūriu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biurokratinis viešasis valdymas; Vyriausybė; Reformos; Valdymo reformos; Viešas administravimas; Viešasis valdymas; Viešojo valdymo doktrinos; Bureaucratic public administration; Lithuania; Lithuanian Government; Management reform; Public administration; Public management; Public management doctrine; Reforms.

ENThis article analyses main public management doctrines (traditional administration, NPM and post-NPM), assesses the doctrinal basis of public management reforms in the 2004–2010 period, provides suggestions concerning principles, directions and process of future public management reforms in Lithuania. Despite different political views and terms of various Governments, important decisions of public management reforms were based on the party logic, whose purpose is to strengthen political authority of the government in office. The implementation of the ‘bureaucratic’ public administration strategy, whose content was informed by the ideas of post-NPM, was initially unsuccessful because of limited political ownership and the legalistic approach. The XV Lithuanian Government undertook wide public management reforms based on the managerial doctrine with prevailing NPM characteristics. A mix of the party logic and the NPM doctrine could be contradictory and risky in Central and Eastern European countries. Also, the NPM has not yielded good results in continental Europe, its solutions do not match Lithuania’s problems and there is no solid empirical evidence about its effectiveness in Lithuania. Therefore, its application should be limited and selective during Lithuania’s public management reforms. Post-NPM is the best doctrine for future public management reforms, whose implementation in Lithuania should be supported by broader political consensus, better inter-institutional cooperation and a more managerial implementation approach. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management