Balsavimo pokyčiai Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose : makrolygmens analizė

LTStraipsnyje pateikiamas balsavimo Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose tyrimas, kuriame makrolygiu gilinamasi į rinkimų rezultatus ir jų priežastis. Remiantis statistine dviejų laikotarpių (1997–2000 m. ir 2002–2007 m.) duomenų analize, siekiama paaiškinti balsavimo už savivaldoje ir nacionalinėje vyriausybėje dominuojančias partijas (du atskiri analizės atvejai) pokyčius, lyginant su prieš tai buvusiais rinkimais. Pagrindinės straipsnio hipotezės remiasi ekonominio balsavimo teorija: tikrinama, ar blogėjanti/gerėjanti ekonomikos būklė turi įtakos šių partijų gautiems balsams savivaldos tarybų rinkimuose. Papildomai tikrinamos su politiniais ir instituciniais veiksniais susijusios hipotezės: siekiama nustatyti, ar priklausomybė nacionalinei vyriausybei (tik savivaldoje dominuojančių partijų atveju), rinkiminio aktyvumo ir fragmentacijos kaita turi reikšmės partijų gautų balsų pokyčiams. Aptinkama, kad nedarbo lygio kaitos veiksnys padeda paaiškinti savivaldoje dominuojančių partijų gautų balsų pokyčius ekonominės būklės gerėjimo laikotarpiu, tačiau nėra reikšmingas jai blogėjant. Nacionalinėje valdžioje dominuojanti partija savivaldos rinkimuose yra vienareikšmiškai baudžiama blogėjant ekonominei situacijai, tačiau ekonomikai gerėjant tos partijos gautų balsų vidutinis pokytis neišsiskiria. TS, LKD 1997–2000 m. ir LSDP 2002–2007 m. gautų balsų pokyčių dispersiją politiniai instituciniai veiksniai (visų pirma, rinkiminio aktyvumo kaita) padeda paaiškinti geriau nei ekonominiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Analizė makrolygmenyje; Balsavimo polyčiai; Demokratija; Ekonominis balsavimas; Savivaldybių tarybų rinkimai; Alterations of voting; Democracy; Economic voting; Lithuania; Macro-level analysis; Municipal council elections.

ENThe article presents research on voting during elections to Lithuanian municipal councils which focuses at the macro level on election results and their causes. Based on the statistical analysis of data of two periods (1997–2000 and 2002–2007), it seeks to explain changes in voting for parties dominant in the local government and the national government (two separate analysis cases) as compared with previous elections. Main hypotheses of the article are based on the theory of economic voting: it is being verified whether deteriorating/improving economic situation has any influence on votes received by these parties during elections to municipal councils. Additionally, hypotheses related to political and institutional factors are being verified: it seeks to determine whether belonging to the national government (only in case of parties dominant in the local government), fluctuations in voter turnout and fragmentation matter for changes in votes received by parties. It is found out that the factor of fluctuations in the unemployment rate helps to explain changes in votes received by parties dominant in the local government during improvement of the economic situation, however, it is not significant during its deterioration. A party dominant in the national government is definitely punished during municipal elections in case of deteriorating economic situation, however, in case of improving economy, the average change in votes received by that party does not stand out. Political and institutional factors (first of all, fluctuations in voter turnout) help to explain the dispersion of changes in votes received by TS, LKD in 1997–2000 and by LSDP in 2002–2007 better than economic ones.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management