LTStraipsnyje analizuojama Vydūno recenzija Lietuvos 1924 m. Dainų šventei ir dvi kalbos, pasakytos Mažosios Lietuvos Dainų šventėje 1927 m. Šiuose darbuose Vydūnas iškėlė keletą labai svarbių Dainų šventės tautiškumo, chorinio meno klausimų, o kalbomis kreipdamasis į masinę publiką, propagavo humanistinę individo ir visuomenės dvasinio tobulėjimo idėją. Ypač reikšminga Vydūno įžvalga apie dainos prasmę šventėje, jungtinio choro skambesio specifiką lauko sąlygose, dainų turinio ir muzikos tinkamumą tam tikroje komunikatyvinėje situacijoje, gimtosios kalbos tarsenos taisyklingumą. Recenzijoje netiesiogiai atsiskleidė Vydūno praktinė patirtis, įgyta organizuojant lietuvininkų šventes. Šios šventės, matyt, suformavo savitą pirminę viziją, kuria iš dalies galėjo būti pasinaudota rengiant Mažosios Lietuvos Dainų šventes Klaipėdoje. Kalbomis Vydūnas aukštino dainuojantį žmogų, skatino tautą būti dvasiškai atvira ir dainų pagalba bendrauti su kitomis tautomis.Reikšminiai žodžiai: Dainų šventės; Kalba; Dainos; Repertuaras; Humanizmas; Tauta.
ENNot much of Vydūnas musical criticism and Song festival speeches distinguish substance and their presentation mode. Vydūnas didn't elevated the national idea in choir art. The рифове of art creation to him was the spiritual perfection of a single person an nation in the whole. Speeches made by him are based philosophical, ethical, art sociology background, which are lay out in humanists writings. However, when he gate his speeches, Vydūnas charmed the public no with substance о his speeches, but with his emotionally mystical person influence. [From the publication]