Kodėl Baltijos šalys nedevalvavo valiutos : politinis požiūris
LTStraipsnyje siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys per 2008 m. jose prasidėjusią ekonomikos krizę pasirinko „vidinės devalvacijos“, o ne „išorinės“ (valiutos) devalvacijos kelią. Pradžioje apibūdinama Baltijos šalių situacija ir dvi alternatyvos, kurias buvo galima pasirinkti. Teigiama, kad ekonominiai ir struktūriniai veiksniai negali iki galo paaiškinti Baltijos valstybių sprendimo. Toliau, remiantis teorine literatūra, formuluojamos kelios pagrindinės politinės aiškinimo perspektyvos, orientuotos į išorės veiksnius, visuomenę (plačiosios visuomenės ir gamintojų grupių interesai), taip pat institucinė perspektyva. Kokybinė atvejo analizė atskleidžia, kad Baltijos šalių sprendimas nebuvo nulemtas išorės veiksnių, bet atspindėjo stiprų vidaus konsensusą dėl fiksuoto valiutos kurso išlaikymo svarbos. Savo ruožtu šis konsensusas rėmėsi tiek plačiu visuomenės, tiek gamintojų grupių palaikymu. Vis dėlto į visuomenę orientuota perspektyva taip pat negali iki galo paaiškinti keliamo klausimo – tam reikalinga institucinė perspektyva, atsižvelgianti į istorinį fiksuoto valiutos kurso sistemų sukūrimo ir įtvirtinimo kontekstą. Bėgant laikui, sustiprėjo šią instituciją palaikančios jėgos tiek idėjinėje plotmėje (su valstybingumu susijusios idėjos ir įsitikinimai apie priežastinius ryšius), tiek materialinėje plotmėje (įsiskolinimas užsienio valiuta). Paskutinės krizės metu taip pat išryškėjo tendencijos, kurios stiprino institucinę pusiausvyrą, palaikančią fiksuoto valiutos kurso režimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Devalvavimas; Išorinė devalvacija; Politinė perspektyva; Valiuta; Vidinė devalvacija; Baltic countries; Currency; Devalue; External devaluation; Internal devaluation; Political perspective.
ENThe article addresses the question of why the Baltic countries chose internal devaluation over external devaluation in response to the economic crisis of 2008-2010. After describing the situation in the Baltics and the two main choices, the paper argues that economic explanations are insufficient in accounting for the choice. Several political explanations for the choice are laid out based on external pressure arguments, society-oriented perspective and institutional perspective. The paper finds that the external pressure hypothesis is unable to account for the Baltic decision, which rather reflected a very strong domestic consensus on the importance of safeguarding fixed exchange rates. This consensus in turn was based on both widespread support by the general society and concentrated producer groups. Nevertheless, society-oriented perspective cannot fully explain the Baltic choice either - economic policies pursued during the crisis can only be fully understood when analyzing specific historical conditions under which the fixed exchange rate institutional system and its supporting elements were created. Over time, self-enforcing effects of the system became apparent both in the ideational sphere (principled beliefs about nationhood as well as particular causal beliefs) and in the material one, largely through the credit channel (indebtedness in euros). The current crisis also witnessed tendencies largely reinforcing the institutional equilibrium that supports the fixed exchange rate system. [From the publication]
- Adjustment under a currency peg: Estonia, Latvia and Lithuania during the global financial crisis 2008–09 / Catriona Purfield, Christoph Rosenberg. IMF working paper. 2010, WP/10/213, p. 1-35.
- Estijos, Lietuvos ir Argentinos valiutų valdybos modelių institucinė analizė / Vytautas Kuokštis, Magnus Feldmann. Politologija. 2015, Nr. 3 (79), p. 55-89.
