Kultūros paveldas, tautinė valstybė ir globalizacija: tarpusavio ryšiai ir įtakos
LTStraipsnyje aktualinamas politinės galios vaidmuo konstruojant kolektyvinį tapatumą per kolektyvinę atmintį. Teoriniu lygmeniu siekiama „sukabinti“ tris aspektus: globalizacines dabartinį laiką determinuojančias tendencijas, nacionalinę valstybę kaip homogeniškai „įsivaizduojamą“ visuomenę ir kultūros paveldą kaip istorinę realybę ir bendruomenes homogenizuojantį veiksnį. Teorine šių trijų elementų tarpusavio ryšių analize siekiama paneigti prielaidą, kad kolektyvinė atmintis ar kolektyvinis tapatumas yra tik fikcija, ideologinis totalitarinis konstruktas, ir kad objektyviai egzistuoja tik individuali atmintis, kurią pats individas socialiai konstruoja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninis identitetas; Globalizacija; Kultūra; Kultūros paveldas; Lietuviška tapatybė; Paveldas; Tautinė valstybė; Cultural heritage; Culture; Culture Heritage; Ethnic identity; Globalization; Heritage; Lithuanian identity; Nation state; Nation-state; National State.
ENArticle aims to reveal the role of political power in the construction of collective identity through the collective memory. Three aspects is seeking to "hook" in the theoretical level: the determined trends of globalised current time, the national state as a homogeneous "imagined" community and cultural heritage as a historical reality and factor of joining together communities. The analysis uncovers that globalization is a dualistic phenomena. The tendencies could be marked under living conditions today: the ontological anxiety of society, a collective identity crisis, the legal and actual threats to the sovereignty, which may retain the nation state. Nationalism, as the ideological force homogenizing state and society, is strongly actualizing and becomes a "headache" not only for communities but also for the political authorities, who can't stay away from declaring liberal laissez-faire principle, but must choose one from David Brown's proposed nationalism strategies of society's consolidation: ethno cultural, civic or multicultural.Cultural heritage expressing a symbolic link to the legacy of previous generations must now become not only culturally, but also political and economic resource to the communities and politicians to create the basis for the stability of society and the state. The role of cultural heritage in the international political economy, development of public image models and developing positive relationships with neighbors in the historical context is very relevant today. Reinterpretation of cultural heritage dissonances in academic and public discourses should help to reconstruct the historical oblivion and construct the new formulas of collective identity in the second millennium of Lithuania. [From the publication]
- Apie meilę, prievartą, smurtą ir demokratiją / Zenonas Norkus. Problemos. 2006, Priedas, p. 11-27.
- Laikas ir akmenys : kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje / Rasa Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, 2005. 468 p.
- Nacionalinio paveldo idėjos kaita ir nūdienos iššūkiai / Rasa Čepaitienė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 338-353, 391.
- Pilietiškumo ir tautiškumo santykiai globalizacijos kontekste / Janina Januškevičiūtė, Vida Čepulkauskienė. Šiuolaikinio specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos dermė. 2012, [T.] 6, [d.] 2, p. 42-52.
- Požiūriai į kultūros paveldą dabarties Lietuvoje / Rasa Čepaitienė. Kultūros paminklai. 2002, 9, p. 10-19.
- Sovietmečio iššūkiai Lietuvos etnologijai: disciplina, ideologija ir patriotizmas / Vytis Čiubrinskas. Lietuvos etnologija. 2001, 1 (10), p. 99-117.
- Tautinė savivoka / Romualdas Grigas. Vilnius : Rosma, 2001. 291 p.
- Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida : prieštaringa komunikacinė simbiozė / Lauras Bielinis ; Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : Eugrimas, 2005. 127 p.
