Social security systems of Lithuania and Germany : diversity of approaches

LTTiek Lietuva, tiek Vokietija naudoja sveikatos draudimą kaip vieną iš priemonių finansuojant sveikatos priežiūros sistemą. Straipsnyje siekiama išanalizuoti Lietuvos ir Vokietijos sveikatos draudimo sistemas , nustatyti jų pranašumus ir trūkumus. Abiejose šalyse sveikatos draudimo institutas aiškiai apibrėžia pagrindinius sveikatos priežiūros sistemos bruožus: privaloma daugumai gyventojų, įmokų neįtakoja rizika, paciento pinigai dalyvauja sveikatos draudimo sistemoje. Vokietijoje sveikatos draudimas laikomas privalomu civilinės bendruomenės elementu, tuo tarpu Lietuvoje tai yra sveikatos priežiūros priemonių ekonominė sistema. Lietuvos konstitucijoje, kitaip nei Vokietijos, yra garantuota asmens teisė į nemokamą gydymą, taip kartais valstybei užkraunant finansinę naštą, neatitinkančią galimybių. Šalyse skiriasi savanoriško sveikatos draudimo apimtys. Vokietijos įstatymai numato galimybę savanoriškai draustis sveikatą ir nedalyvauti privalomoje sveikatos draudimo sistemoje, o taip pat ilgalaikės slaugos sveikatos draudimą, ko nėra Lietuvoje. Abiejose šalyse sveikatos draudimas yra privalomas visoms gyventojų grupėms. Lietuvos įstatymai apibrėžia asmenis, kurie yra apdrausti valstybės lėšomis. Vokietijoje išskiriami individai, kurie turi įpareigojimą apsidrausti privalomu sveikatos draudimu, kurie atleidžiami nuo šio įpareigojimo ir kurie gali nesidrausti privalomai, jei renkasi savanorišką sveikatos draudimą.Reikšminiai žodžiai: Sveikatos apsaugos sistema; Sveikatos apsaugos sistemos vadyba; Sveikatos draudimas Lietuvos Respublikoje; Sveikatos draudimas Vokietijos Federalinėje Respublikoje; Sveikatos priežiūros sistema; Sveikatos priežiūros sistemos valdymas; Vokietijos Federacinės Respublikos sveikatos draudimas; Health care system; Health insurance in the Federal Republic of Germany; Health insurance in the Lithuanian Republic; Management of health care system.

ENLithuania and Germany use health insurance as one of the measures to finance health care system. The article seeks to analyse health insurance systems in Germany and Lithuania and to identify their advantages and disadvantages. In both countries the health insurance institute has cleared the main features of health financing: obligatory for most of the population, fees not affected by risk, patient fund participation in the health insurance system. In Germany, health insurance is thought of as an obligatory element of the civil community, whereas in Lithuania – as an economic system of health care means. In the Constitution of Lithuania, unlike in Germany, a person’s right for free treatment is guaranteed, thus the government takes up responsibilities that do not always correspond to the financial possibilities of the country. In both countries, the volume of voluntary health insurance differs. Germany’s laws provide for a possibility of voluntary health insurance and take no participation in obligatory health insurance system. They also provide for long-term nursing health insurance. Such a possibility does not exist in Lithuania. In both countries, health insurance is obligatory for all groups of residents. Lithuanian laws define persons who are insured from the state funds. German laws specify individuals, who have the obligation to be insured by the obligatory health insurance, individuals who are exempted from this obligation, and individuals who have the right to leave the obligatory health insurance system, choosing voluntary private health insurance.

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics